Pavyzdžiui, „Ford Motor Co.“ pristato visiškai elektrinį „Explorer“ modelį, pagamintą Kelne, Vokietijoje. „Mane neramina vienintelis dalykas, – viename interviu sakė kompanijos elektromobilių verslo Europoje vadovas Martinas Sanderis. – Kaip paruošti visus elektros tinklus priimti elektromobilius – nuo Norvegijos šiaurėje iki Sicilijos salos pietuose.“

„Būtina drastiškai paspartinti“ leidimų išdavimo ir įkrovimo infrastruktūros diegimo procesus“, – sakė M. Sanderis. „Jei ši pertvarka neįvyks, 2035 m. klientai neturės galimybės važinėtis elektromobiliais po visą Europą, nes tai tiesiog nebus praktiška“, – pabrėžė jis.

„Renault SA“ vėliau šiais metais pradės pardavinėti savo „R5 E-Tech“, kurio kaina prasidės nuo maždaug 25 000 eurų. Nors viena iš funkcijų, kurią uoliai reklamuoja kompanijos generalinis direktorius Luca de Meo, yra dvikryptis įkrovimas – t. y. automobilis galės grąžinti energiją atgal į tinklą, arba tiekti ją savininko namams ar prietaisams, – jis veiks tik su „Renault“ suprojektuotu įkrovikliu ir tik su kai kuriais elektros energijos tiekėjais, su kuriais kompanija yra pasirašiusi sutartis.

„Tai šiek tiek apriboja, ar ne? – praėjusią savaitę sakė L. de Meo, kalbėdamasis su Europos elektros energijos pramonei atstovaujančios asociacijos „Eurelectric“ vadovu. – Sąveikumas ir bandymas padaryti taip, kad visi automobiliai galėtų grąžinti energiją į sistemą, kad ir iš kur ji ateitų – diskusija, kurią surengti būtų pats laikas.“

M. Sanderio ir L. de Meo komentarai, išsakyti praėjusią savaitę renginiuose Briuselyje – Europos Komisijai išsikėlus tikslą vos po dešimtmečio nuo dabar nebeprekiauti naujomis taršiomis transporto priemonėmis – atspindi nerimą, kuris iki šiol praslydo pro akis, kadangi dėmesio centre buvo lenktynės dėl sąnaudų mažinimo ir akumuliatorių veikimo nuotolio didinimo. Tai vienas iš sudėtingesnių klausimų, kuriems spręsti pramonė ir reguliavimo institucijos nebeturi daug laiko.

Įkrovimo stotelės

ES galėtų pasisemti įkvėpimo iš regiono veiksmų vystant europinį mobiliųjų telefonų telekomunikacijų standartą, kurio pagrindu buvo sukurta Pasaulinė mobiliojo ryšio sistema, arba GSM (angl. Global System for Mobile Communication), – sakė L. de Meo.

„Europoje mes išradome GSM standartą, ir šis dalykas buvo nukopijuotas visur kitur“, – pažymėjo jis.

Reguliavimo institucijos nebūtinai numato sau vaidmenį šiame procese. Klausas Mülleris, Vokietijos Federalinės tinklų agentūros (vok. Bundesnetzagentur), prižiūrinčios šalies elektros ir telekomunikacijų rinkas, prezidentas, mano, jog nustatyti bendrą ES elektromobilių įkrovimo standartą yra ne 27 bloko reguliavimo institucijų, bet „automobilių gamintojų ir jų savivaldos institucijų reikalas“.

„Praktiškiau būtų kliautis pramonės standartizavimu“, – sakė jis interviu metu šią savaitę.

Vienintelis automobilių gamintojas, nesiskundžiantis įkrovimo infrastruktūra – „Tesla Inc.“. Elono Musko vadovaujamas gamintojas turi didžiausią ultragreito įkrovimo tinklą Europoje – iš viso 12 200 superįkroviklių regione, t. y. trigubai daugiau nei antrasis pagal dydį operatorius – Vokietijos „EnBW“, rodo naujausi BNEF skaičiavimai.

„Tesla“ ir toliau pirmauja vystydama ultraspartaus įkrovimo įrenginius, tuo tarpu kiti automobilių gamintojai vienija jėgas, kad bendrai pasidalytų įkrovimo tinklo kūrimo naštą. „Ford“, BMW AG ir kiti Vokietijos automobilių gamintojai, taip pat Pietų Korėjos „Hyundai Motor Group“ įsteigė bendrą įmonę, pavadintą „Ionity GmbH“, kuri sausio mėnesį 24 Europos šalyse turėjo apie 600 įkrovimo stotelių ir daugiau nei 3300 didelės galios įkrovimo taškų.

Anksčiau „Ionity“ atžvilgiu išsakyta kritika atspindi Vokietijos automobilių gamintojų požiūrį, kad įkrovimo infrastruktūra tebėra silpnoji grandis jiems mėginant pasivyti „Tesla“.

Net ir tose šalyse, kuriose į elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą buvo tikrai daug investuota – tarkim, Prancūzijoje – vis dar esama didelių spragų.

„Greitkelių stotyse Prancūzijoje rasite 100 proc. patikimų, kokybiškų ir veikiančių įkrovimo stotelių, – viename interviu sakė „BMW France“ generalinis direktorius Vincentas Salimonas. – Paryžius taip pat turi puikiai veikiančią įkrovimo infrastruktūrą. Kur yra tikrai didelė problema ir kur vyriausybė turėtų paspartinti pažangą – tai pusiau urbanizuotos teritorijos, regioniniai keliai, nacionaliniai keliai. Ten nieko nėra.“