Prie tokių neretai priskiriami ir projekciniai ekranai, tačiau atsiranda vis daugiau vartotojų, kurie renkasi tokią įrangą dėl papildomo patogumo bei didesnio eismo saugumo.
Dabartinėje rinkoje projekcinius ekranus bent jau kaip papildomą įrangą siūlo dauguma automobilių gamintojų. Iki šiol dažnai naudojama ta pati technologija: ant priekinio stiklo projektuojama svarbiausia informacija – greitis, navigacijos nuorodos, o kartais ir klausomos dainos pavadinimas arba telefono perduodami duomenys.
Vaizdas ilgainiui tapo itin ryškus, o naujausios kartos sistemose projekcija rodoma 4,5 metro atstumu – pavyzdžiui, tokia įranga sumontuota ką tik rinkoje debiutavusiame „Citroën C5 X“ modelyje. Tuomet vairuotojui nereikia papildomai fokusuoti žvilgsnio arčiau prietaisų skydelio, kaip tekdavo daryti žiūrint į senesnius projekcinius ekranus. Tai pastebimai padidino eismo saugumą ir suteikė papildomą patogumą.
Karinės technologijos
Įdomu tai, kad projekciniai ekranai (angl. Head up display, HUD) iš pradžių buvo skirti tik kariniams lėktuvams. Pirmieji skaidrūs monitoriai buvo montuojami dar Antrajame pasauliniame kare mirtį sėjusiuose naikintuvuose ir bombonešiuose. Pilotams tokia įranga leido matyti svarbiausius prietaisų rodmenis nenuleidžiant akių nuo horizonto ir jame bet kurią akimirką galinčių pasirodyti priešų.
Jau po karo nesudėtingos konstrukcijos projekciniai ekranai buvo naudojami ir komerciniuose lėktuvuose, tačiau pirmoji aiški užuomina apie tai, kad jie galėtų būti pritaikyti ir lengvuosiuose automobiliuose, pasirodė 1965-aisiais debiutavus „Mako Shark“ koncepciniam modeliui. Kol ši technologija pagaliau buvo pritaikyta serijinei gamybai, praėjo dar daugiau nei 20 metų.
„General Motors“ įsigijus aviacijos bendrovę „Hughes Aircraft“, drauge buvo perimta ir reikiama patirtis, o 1988 metais galiausiai išleistas pirmasis šią technologiją turintis serijinės gamybos automobilis. Tai buvo „Oldsmobile Cutlass“ kabrioletas, kuriame ant priekinio stiklo buvo projektuojamas skaitmeninis spidometras ir posūkių signalai.
Didesnis funkcionalumas reikalauja patogaus valdymo
Žurnalo „Keturi ratai“ bendraautoris Egidijus Babelis pastebi, kad pirmieji projekciniai ekranai nebuvo itin išvaizdūs ir patogūs. Gamintojai tuo metu technologine naujove laikytą ekraną dažniausiai įtraukdavo į papildomos įrangos sąrašus arba siūlydavo aukštesnės komplektacijos modeliuose, nors tai buvo tik virš prietaisų skydelio išlendantis papildomas stikliukas.
Anot žurnalisto, nuo to laiko ši technologija pastebimai patobulėjo, sumažėjo jos kaina ir padidėjo naudojimo patogumas.
„Pirmieji projekciniai ekranai netgi iškreipdavo kelio vaizdą, todėl nebuvo labai naudingi. Dabartiniai veikia visiškai kitaip – įpratus netgi nelieka būtinybės žiūrėti į prietaisų skydelį. Labai patogūs netgi paprasčiausi greitį ir navigacijos nuorodas rodantys šiuolaikiniai projekciniai ekranai“, – pastebi jis.
Kai kurie gamintojai jau siūlo ir praplėsto funkcionalumo projekcinius ekranus, kuriuose greta įprastos informacijos rodomi ir papildomi duomenys, pavyzdžiui, navigacijos žemėlapio vaizdas, klausomas kūrinys, degalų likutis ar kitos naudingos nuorodos. E. Babeliui ypač gerą įspūdį paliko neseniai debiutavusiame „Citroën C5 X“ modelyje įrengtas išplėstinis projekcinis ekranas.
„Citroën“ technologijų taikymas ir grafiniai sprendimai šiuo atveju tikrai pasiteisino. Naujasis C5 X projekcinis ekranas yra patogus įrenginys, paliekantis išties gerą įspūdį“, – apie gamintojo diegiamą naujovę atsiliepia pašnekovas.
Žurnalistas priduria, kad papildomas projekcinio ekrano funkcionalumas sveikintinas tik tuomet, kai tokią įrangą patogu valdyti. Anot jo, naujų „Lexus“ modelių projekciniuose ekranuose galima matyti kone viską, ko užsigeidžia vairuotojas, tačiau nustatyti parinktis – ne juokų darbas.
„Ekrano plotas ribotas ir viskas jame netelpa, todėl turi pasirinkti, ko tau labiausiai reikia. Tuomet prasideda mygtukų spaudinėjimas, o vairuojant tai nėra pats saugiausias užsiėmimas. Net jei tai fizinis mygtukas, vis tiek turi pasižiūrėti, ką spaudi. Dar blogiau, jei vienu mygtuku valdomos keleto skirtingų sistemų funkcijos“, – taisytino ergonominio sprendimo pavyzdį pateikia E. Babelis.
Kitas technologijų progreso žingsnis – papildytoji realybė
Optimalus variantas ekonominės klasės automobiliui, pasak E. Babelio, turėtų būti įprastas vaizdo į priekį neužstojantis projekcinis ekranas. Šrifto stilių, jo dydį ir kontrastą dizaineriai turėtų parinkti taip, kad vairuotojui būtų kuo lengviau perskaityti pateikiamą informaciją. Svarbi ir projekcijos padėtis – vaizdas turėtų būti rodomas priekinio stiklo apačioje.
„Užtenka to, kad rodytų greitį ir navigacijos nuorodas, juolab kad pereinant prie elektromobilių variklio sūkiai tampa nebeaktualūs. Papildomai pateikiama informacija turėtų trumpai pasirodyti, priklausomai nuo naudojamų pagalbinių sistemų, multimedijos ir paties vairuotojo pasirinkimų. Taip pat gali būti rodomi svarbūs pranešimai, tarkime, apie mažą degalų likutį“, – apie patogiausią, jo vertinimu, duomenų pateikimą kalba žurnalistas.
Naujos kartos projekciniuose ekranuose jau diegiamos ir papildytosios realybės funkcijos. „Audi Q4 e-tron“ ir S klasės „Mercedes-Benz“ modeliuose navigacijos nuorodos pateikiamos išties įspūdingai: vartotojams susidaro įspūdis, lyg jie jas matytų priekyje ant kelio.
Tai ganėtinai sudėtinga technologija, nes virtualiam vaizdui projektuoti reikalinga visa veidrodžių sistema ir ypatingas tikslumas. „Citroën C5 X“ papildytosios realybės įranga šiek tiek paprastesnė, tačiau už patrauklesnę kainą atlieka labai panašią funkciją.
„Pateikiami atstumai ganėtinai tiksliai sutampa su navigacijos duomenimis, todėl tokia sistema ne tik stulbinamai atrodo, bet ir gali būti labai naudinga vairuojant. Sunku pasakyti, kaip ateityje gamintojai dar sugalvos praplėsti papildytosios realybės taikymą, tačiau aš jau laukiu ir tikiuosi, kad mes visi būsime nustebinti“, – savo lūkesčius įvardijo E. Babelis.
