Prieš dvejus metus 1 000 km lenktynėse Palangoje nustebino tik per plauką nuo nugalėtojų atsilikusi Žaibelio komandos Honda Integra. Tai buvo standartinis automobilis. Sakyti, kad ištvermės lenktynėse tokį neįtikėtiną rezultatą - ketvirtą vietą, jiems pavyko pasiekti vien dėl patvarios technikos, būtų neteisinga. Jie irgi turėjo problemų. „Finišą pasiekėme su lūžusia vairo kolonėle, trūkusiomis stabdžių trinkelėmis, sudegusia sankaba. O kur dar nedidelė avarija..." - prisimena Edvinas Preckailo, Jonavos automobilių sporto klubo Žaibelis direktorius.
Komanda negalėjo pasigirti dideliu biudžetu, ta Honda Integra buvo bene didžiausias jų turtas. Niekas prieš varžybas ja nesitreniravo. „Moki važiuoti su sportiniu automobiliu - sėdi, truputį apsipranti šalia trasos ir važiuoji. Nemoki - tai ir neišmoksi. Išmokti važiuoti reikia dar prieš lenktynes", - savo teoriją dėstė Edvinas.
Taigi kaip išsirinkti geriausius vairuotojus, kaip juos išmokyti gerai važiuoti, kai vienintelio lenktynėms ruošto automobilio atiduoti prievartauti mėgėjams nesinori? Ogi sodinti visus į vieną bagį ir paleisti važiuoti viena trasa - vienodos sąlygos parodo, kas yra kas.
E. Preckailo pasakoja, kad prieš lenktynes aerodrome jis sudėlioja mažesnę Palangos lenktynių trasos imitaciją ir leidžia savo lenktynininkams sukti ratus nuo ryto iki vakaro. Matuodamas laikus, matydamas, kaip kas važiuoja, komandos vadovas atsirenka komandą, susidaro lenktynių planą, taktikas, ką daryti išvažiavus saugos automobiliui ar nutikus kitiems, dažniausiai neplanuojamiems įvykiams.
Tačiau šis straipsnis - ne apie Integra ar 1 000 km lenktynes, o apie bagius. Jie - Edvino rankų darbo rezultatas. Automechaniko specialybę įgijęs konstruktorius sako, kad kažką konstruoti rankos niežėjo jau nuo ankstyvos jaunystės, taigi grįžęs iš kariuomenės neilgai buvo automobilių remontininku - greitai persiorientavo į išsvajotąjį automobilių sportą. Įkūrė komandą, kuri savo antspaudą paliko bene visose automobilių sporto šakose, tačiau pats nelenktyniavo - konstravo, vadovavo, organizavo.
„Kartais pasivažinėju ir aš. Tačiau reikia būti savikritiškam. Kiekvienas turi daryti savo darbą, tuomet bus geriausia komanda. Aš ir taip jau esu mechanikas, buhalteris, vadybininkas - viskas viename", - kalbėjo Edvinas.
Norėdamas tobulinti savo vairuotojų įgūdžius prieš devynerius metus jis sukonstravo pirmąjį bagį. Nieko nebraižė, neprojektavo, tiesiog konstravo. „Nemoku aš piešti, - nusijuokia. - Prieš konstruodamas pirmąjį bagį tiesiog padėjau ant grindų variklį, atsisėdau prieš jį, ištiesiau kojas, su pieštuku pasižymėjau, kiek maždaug vietos man reikia, o tada iš vielos suvirinau preliminarų karkasą. Tada jau konstravau."
Rezultatas - vienvietis, treniruotėms ir pramogai skirtas, 500 kg sveriantis bagis. 1,6 litro 80 AG variklis, išimtas iš 1984 metų Audi 80 modelio, šiam aparatui 100 km/h greitį leidžia pasiekti per 7,5 sekundės ir įsibėgėti iki maždaug 140 km/h. Jis stebina patikimumu, mat per devynerius intensyvaus naudojimo metus vienintelis nuolat keičiamas komponentas buvo pavarų dėžės. Jį pramogai naudojo ir rėmėjai, ir kiti toli gražu ne lenktynininkai, prie vairo pasijusdavę šumacheriais.
Vis dėlto technika sensta, Audi variklis jau ne toks gyvybingas kaip kad buvo naujas, tad buvo priimtas sprendimas atsinaujinti - sukonstruoti naują bagį. Šį kartą - dvivietį. Edvino žmona juokauja, kad antra sėdynė reikalinga tam, kad ir ji nori pasivažinėti, tik prisibijo vairuoti. Tikroji dviviečio bagio koncepcija vėlgi orientuota į lenktynininkų mokymą.
„Sėda lenktynininkai į senąjį vienvietį bagį ir lekia. Matai, kad vienas važiuoja sekunde greičiau, kitas - lėčiau. Norisi, kad greitesni pasidalytų patirtimi ir pamokytų jaunesnius, tačiau lenktynininkai - ne dėstytojai, aiškinti nelabai sugeba. Jie visi moka važiuoti greitai, tačiau tai daro instinktyviai, o kaip, kartais ir patys paaiškinti negali. Taigi pasodini šalia mokinį ir jis gali matyti, kaip tas greitesnis išlošinėja sekundes", - dėstė Edvinas.
Antrojo dviviečio bagio konstravimo darbai nuo detalių krūvos iki baigto darbo truko tris mėnesius. Pasirinkta komponuotė - keleivis sėdi pastumtas šiek tiek toliau nuo vairuotojo, leidžia ne tik vairuotojui jaustis laisvai, netrukdomam, bet ir arčiau centro patraukti svorio centrą, kuris ir šiaip yra žemai. Dėl to lengvas, 530 kg sveriantis aparatas su 1,4 litro 90 AG pasiekiančiu Honda varikliu yra ne tik greitas (0-100 km/h - 6,5 sekundės, didžiausias greitis iki 200 km/h), bet ir itin vikrus, puikiai valdomas. Vėlgi - gamintas be jokių didesnių brėžinių, skaičiavimų, tik pasitelkiant ilgametę darbo patirtį. Jo saugumu konstruktorius neabejoja: „Iš esmės jo konstrukcija yra paprasčiausi saugos lankai be kėbulo skardų. O apsiversti esant tokiam žemam svorio centrui ant palyginti lygios dangos beveik neįmanoma."
Dabar Žaibelio garaže stovi beveik baigtas jau antrasis toks bagis. Konstruktorius sako, kad jis skirtas tam, kad jo lenktynininkai galėtų lenktyniauti vienas su kitu. Negana to, turėti ne vieną tokį aparatą verčia ir atsakomybės jausmas - renginiuose rėmėjams, būna, lūžta technika, taigi pasilinksminti atvažiavusių žmonių nepasiųsi keliauti namo.
Apie platesnę jų gamybą Edvinas sako kol kas negalvojantis. Nors tokį bagį sukonstruoti nėra sunku ar labai brangu, tačiau reikia partnerių, kurie užsiimtų jų realizavimu. „Galiu jų sukonstruoti daug, tačiau kur juos dėti?", - retoriškai klausia. Kitas stabdys - realizavimas. Nelabai yra kur jais važinėti - keli aerodromai, viena kita lenktynių trasa. Lietuvoje nėra tokios institucijos, kuri pritaikius bagį važinėti keliais pasirašytų ir pasakytų, kad jis tam tinka.
Vis dėlto Edvinas išduoda, kad yra ne vienas žmogus, norintis tokios mašinos, taigi bagių gali atsirasti ir daugiau.
Pramoginis - treniruočių bagis
Variklis: Honda 1,4 litro
Galia: 90 AG
Sukimo momentas: 112 Nm
Svoris: 530 kg
Įsibėgėjimas: 0-100 km/h: 6,5 sek.
Didžiausias greitis: apie 200 km/h
