„Kartais nesugebu toleruoti senuko už vairo“
Erzina, kai žmonės nerodo posūkio prieš pradėdami stabdyti. O kiti, įsikibę posūkių rodymo, pyksta kai nerodomas posūkis persirikiuojant. Posūkį svarbiausia rodyti kai gali sudaryti pavojų kitiems eismo dalyviams. Mano situacija: važiuoju keleivio vietoje su pažįstama. Sakau – rodyk posūkį, prasideda kontrargumentai, rodyk posūkį, sakau.. Kitas momentas – už nugaros stabdančio automobilio cypiančios padangos. Paprasčiausiai yra posūkis į kiemą nuokalnėje, kur visi važiuoja stabdydami, bet niekas nesitiki, kad kažkas sustos visiškai.
Žmonės, kurie nemato kas vyksta veidrodėliuose, iš viso yra labai pavojingi.
Kita situacija: atsiprašau moterų, bet visus kartus kiek vos išvengiau avarijos, ten buvo moterys. Sukdamos į kairę paskutinę sekundę jau beveik sustojusios pasitraukia dešiniau ir užblokuoja pravažiavimą, kai pats atvažiuoji pirma juosta nestabdydamas. Bent tris kartus vos išvengiau avarijos.
Aišku erzina ir tie, kurie važiuoja antra juosta ir nesitraukia iš principo, ir tie, kurie atvažiuoja dvigubu greičiu ir mirksi iš toliausiai.
Kas dar erzina? Policininkai.. nesugebantys vis dar atsikratyti potraukio tykoti miestelių pradžiose ir pabaigose.
Žmonės, kurie nemoka statyti automobilių ir palieka juos įstrižai gatvės, arba per metrą nuo kelkraščio.
Nesugyvenami tipai, kurie pamatę, kad dega žalia, pradeda stabdyti „nes tuoj užsidegs raudona“. Tie patys tipai užmiestyje važiuoja 85 km/h ir juos lenkia kolonos automobilių, bet jie „laikosi taisyklių“.
Erzina, kad pats kartais nesugebu toleruoti senuko už vairo, žioplo pradedančiojo, nepiktybinio jaunuolio, kuris kartais neapskaičiuotai padaro klaidą iš „išsidirbinėjimo“. Ir ką jau čia sakyti... pats dažnai važiuoju taip, kad kai kurie aukščiau išvardinti tipai pyksta.. Bet tai ir jų problema taip pat. Suprantu, kad kai kurie žmonės tiesiog nepajėgūs orientuotis erdvėje, greityje, jausti atstumo, yra kupini baimių ir stresų, atsineštų iš kasdienio gyvenimo. Sorry, aš važiuoju vadovaudamasis sveiku protu. O sveikas protas atrodo visiems kitoks :) Tad palinkėkime visi vieni kitiems ramybės ;)
Vykintas
„Dviratininkai Lietuvos keliuose yra nepageidaujami“
Eisme dalyvauja visi – tiek automobilių vairuotojai, tiek pėstieji, tiek dviratininkai ir visi kiti. Žinoma, ne visi supranta, ką ir kaip turi daryti dalyvaudami šiame procese. Yra vairuotojų, kuriems svarbiausia yra nusigauti iš taško „A“ į tašką „B“ bet kokiomis priemonėmis. Kur tu žmogau paskubėsi važiuodamas miesto gatvėmis, kai toks judėjimo intensyvumas, o dar šviesoforai ir perėjos?
Atsiranda gudručių, vardan kelių sutaupytų sekundžių, važiuojančių per žmonių pilną pėsčiųjų perėją. Tačiau teisingas buvo kažkurio vairuotojo pastebėjimas – nu nuvažiuokit pas „dėdę Petrą“ į garažą ir susireguliuokit automobilių žibintus. Užtenka vieno tokio su kinietiškais „Zenon“ žibintais ir priešais važiuojančio automobilio vairuotojas tampa „aklas“. Padarykit kada „akciją - atrakciją“, gal tada žmonės kažkiek susimąstys.
Važiuoti dviračiu Lietuvoje gali tik labai stiprių nervų žmogus. Gatvėje žmogus ant dviračio tampa „niekuo“, tarsi būtų nematomas. Jei važiuoji gatve, būtinai „iššoks“ kas nors iš kiemo tiesiai palei nosį, kad tenka šokt nuo dviračio, kad nesusižalotum. Atsiranda ir tokių, kurie dviejų eismo juostų viena kryptim kelyje važiuoja antrąja eismo juosta tokiu pat greičiu kaip ir dviratininkas ir per langą šaukia, kad šis „stabdo“ eismą, kai tuo tarpu už automobilio jau susidaro spūstis. Atsiranda tokių, kurie pro tave pravažiuoja vos nekliudydami automobilio veidrodėliu. Galima teigti, kad dviratininkai Lietuvos keliuose yra nepageidaujami.
Kalbant apie pėsčiuosius, tai labai kelia nerimą jų mąstymas, kad jei einama per perėją, automobilių vairuotojai privalo juos praleisti. Po galais, žmonės, pasižiūrėkit kokios eismo sąlygos! Gatvės nevalytos, slidžios. Atsiranda pėsčiųjų, kurie tiesiog įlekia į pėsčiųjų perėją, nesusimąstydami, kad automobilis nukentės nestipriai, o vairuotojui net neskaudės, o pėsčiajam skaudės, jis pajaus tą „smūgio“ skonį, jei automobilis nespės sustoti. O kai pasakai apie tai žmogui, išgirsti jo repliką: „Taigi čia pėsčiųjų perėja“.
Bet labiausiai šokiravo pora atvejų. Kalbu apie tai, kai žmonės nesupranta, kad per gatvę reikia pereiti kaip įmanoma greičiau, kad jie eina važiuojamąja kelio dalimi. Vieną kartą teko stebėti, kaip porelė eidama per pėsčiųjų perėją ėmė „laižytis“. Kitą kartą, kai senukų pora nusprendė „pasigrožėti“ vykstančiomis statybomis šalia gatvės.
Gintaras
„Tikiu, kad situacija mūsų keliuose gerėja“
Įvairių erzinančių situacijų kelyje pasitaiko daug, bet keisčiausia būna tada, kai žmonės paprasčiausiai nežino kelių eismo taisyklių... Kad nebūčiau dar vienas iš tų, kurie vaizduoja protingesnius už kitus, tiesiog prie kiekvienos situacijos pateiksiu po nuorodą į kelių eismo
taisykles (toliau – KET). Beje KET galima pažiūrėti internete, pavyzdžiui, adresu http://www.automokyklos.lt/ket/.
1. Mes nuolat skundžiamės kamščiais keliuose. Esu vilnietis, todėl ir mano pavyzdžiai ir patirtys daugiausia susijusios su Vilniumi, tačiau, manau, ir kituose miestuose padėtis panaši. Keista tai, kad mes net nesusimąstome, kad nemažą dalį kamščių sukuriame patys!
Galime vadinti tai dirbtiniais kamščiais. Apie ką aš šneku? KET 164 punktas sako: „Draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui“.
Tai reiškia, kad, tarkim, jei jūs stovite kamštyje nuo Kražių stotelės iki Skalvijos kino teatro (ir toliau) ir privažiavote šviesoforą ties A.Goštauto – Vasario 16-osios gatvių sankryža, net jei tas šviesoforas yra žalias, jūs vis tiek negalite važiuoti per sankryžą, jeigu iš karto už jos stovi kitos kamštyje įstrigusios mašinos. Jeigu jūs vis dėl to nepaisote taisyklių ir įvažiuojate į sankryžą, ne retai pasitaiko taip, kad jums užsidega raudona, o jūs liekate sankryžoje ir tiesiog trukdote sukti į kairę mašinoms iš A.Goštauto į Vasario 16-osios gatvę. Taip atsiranda dirbtinis kamštis.
Ir tokių vietų ir situacijų piko metu galima išvardinti gana daug! Tarkim Kalvarijų g. – Šeimyniškių g. – Konstitucijos pr. sankryža, kai vakare link centro važiuojantys Kalvarijų gatve užkemša pravažiavimą iš Konstitucijos prospekto į Šeimyniškių gatvę. Arba Basanavičiaus gatvėje, kai besileidžiantys nuo kalno nepraleidžia kertančiųjų srautą Mindaugo gatve. Taip kamščiai atsiranda tose vietose, kuriose normaliai jų nebūtų. Spynos logika – nei pats valgau, nei kitam duodu, t.y., jei pats negaliu pravažiuoti dėl kamščių, tai bent jau kitam sudarysiu kamštį, kad ir tas nepravažiuotų.
2. Apie lietuvių kultūrą žieduose turbūt prirašyta daug. Viską labai puikiai apibendrina straipsnis http://www.autoreviu.lt/portal/index/article/3920 su nuorodomis į KET. Kokios situacijos labiausiai erzina?
Ogi kai iš pirmosios juostos žmonės stengiasi važiuoti toliau žiedu, nors ženklai sustatyti ir aiškiai rodo, kad pirmąja juosta įvažiavus į žiedą, reikia išvažiuoti pirmame išvažiavime. Kita situacija, kai iš trečiosios juostos žmonės stengiasi išsukti iš žiedo.
Ne kartą teko įvažiuoti į žiedą, kai jame antroje juostoje mašinų nebuvo, bet buvo trečioje, o tada privažiavus artimiausią išvažiavimą gaut signalų, atseit „tavo šalutinis kelias“. Bet juk aš į žiedą jau būnu įvažiavęs ir kelių eismo taisykles pažeidžia būtent tas, kas signalina.
3. Ne kartą teko esant kamštyje lenkti sustojusią sugedusią mašiną. Dažniausiai ir kamštis būna dėl pačio kelio susiaurėjimo, kai iš trijų juostų staiga pasidaro dvi, ar, dar blogiau, iš dviejų viena. Kaip elgtis tokioje situacijoje? 110 KET punktas sako: „Jeigu kelyje, kuriame yra dvi (ar daugiau) tos pačios krypties eismo juostos, vienoje iš jų eismas yra negalimas ir susidarė transporto priemonių eilė, kiekvienas gretima eismo juosta važiuojantis vairuotojas privalo leisti vienai transporto priemonei (pirmajai iš susidariusios eilės) persirikiuoti į jo užimamą eismo juostą“.
Taigi kiekvienas (!) laisvos gretimos juostos vairuotojas privalo (!) įleisti vieną automobilį iš užimtos juostos. Tačiau, žinoma, ši taisyklė nereiškia, kad bet ką reikia įleisti į kamščio vidurį.
Taigi parinkau šias situacijos, nes jos dažniau kyla ne iš piktybiško įžūlumo, o tiesiog iš taisyklių nežinojimo, o gal ir iš negalvojimo apie kitą. Ne mažiau erzina ir įžūlūs vairuotojai, kurių gal būt nėra tiek daug, bet dėl jų kenčia absoliuti dauguma tų, kuriems eismo taisyklės ką nors reiškia. Tik keletas situacijų:
1. Važiavimas per geltoną. Ar nepastebėjote, kad Vilniuje beveik visi šviesoforai turi tokį momentą, kai visiems eismo dalyviams dega raudona šviesa? Piko metu tai neerzina, nes dauguma nesibodi važiuoti ne tik per geltoną, bet ir per raudoną! Būtent dėl to pirma užsidega raudona, o tik po šiek tiek laiko leidžiamas srautas kita kryptimi. Tačiau tai labai erzina ne piko metu (savaitgaliais, naktį). Apskritai didžioji dalis Vilniaus šviesoforų yra naudinga tik piko metu ir, manyčiau, reikėtų apsvarstyti, ar nevertėtų jų išjungti pasibaigus pikui. Ne kartą teko stovėti prie raudonos, kai kitomis kryptimis niekas nė nesiruošia važiuoti... Bet čia, žinoma, ne į temą.
2. Važiavimas autobusų juostomis aplenkiant kamščius. Mūsų visuomeninis transportas gerokai paspartėtų, jei tokių „gudručių“ būtų mažiau.
3. Lindimas į kamščius pralėkus laisva ar net priešingos krypties juosta. Iš viso be komentarų. Būtų gerai, kad kamštyje stovintys nebūtų tokie pakantus šiems „gudragalviams“ ir neįleistų jų prieš save, nes tai stabdo viso kamščio judėjimą.
4. Statymas ne vietoje. Ypač tai erzina judriose gatvėse arba nedidelėse gyvenamųjų rajonų gatvelėse, kur mašinos sustatytos tiesiog po ženklais, o kitiems reikia važiuoti slalomus bandant juos aplenkti ir prasilenkti.
5. Bandymas važiuoti greičiau nei srautas, landžiojant kitiems po nosimi. Baisiausia, kad tokios avarijos atveju lieka kaltas ne tas, kas užlindo, o tas, kas įvažiavo į užpakalį. Jei jau labai skubi, tai būk geras, prieš lįsdamas į kitą juostą pasidaryk saugų atstumą, kad kitas spėtų stabtelėti.
6. Mirksėjimas ir signalinimas tiems, kurie važiuoja ant viršutinės leistino greičio ribos. Ypač autostradose ar greitesnio eismo gatvėse mieste. Tai pavojinga, nes mažiau patyrusį ar silpnesnių nervų vairuotoją tai išgąsdina taip, kad tas iš karto netikėtai metasi į kitą juostą, kurioje kartais irgi būna mašinų. Vėl gi, blogiausia, kad nukenčia nekalti žmonės, o ne tie, kuriems šlapimo pūslė nelaiko.
Vis dėl to kaip ten bebūtų tikiu, kad situacija mūsų keliuose gerėja ir kuo toliau tuo mažiau lieka žmonių bandančių lipti kitiems per galvas. O svarbiausia nustoti daryti kitiems tai, kas erzina mus pačius, nes tai vienintelis paprastas būdas pagerinti eismo sąlygas Lietuvoje.
Julius
