Tuo pat metu pripažįstama, jog tam, kad vairuotoją visiškai pakeistų dirbtinis intelektas, turės nutekėti dar daug vandens. Dabar diegiamos sistemos padeda vairuoti, bet jos nepakeičia žmogaus.
Sistemos pastebimai tobulėja
Per daugiau nei šimtmetį lūžių automobilių saugumo srityje buvo ne vienas, tačiau, kalbant apie modernius laikus, galima išskirti du ryškiausius. Pirmasis įvyko 2001-aisiais, kai nepriklausomi „Euro NCAP“ specialistai antrosios kartos „Renault Laguna“ skyrė penkias saugumo žvaigždutes iš penkių galimų.
Tai buvo pirmasis automobilis, gavęs tokį aukštą balą. Po tokio pasiekimo daugiau dėmesio pasyviajam saugumui pradėjo skirti vis daugiau gamintojų ir vis daugiau modelių buvo įvertinti didžiausiu balu. Pavyzdžiui, ilgą laiką laikyti primityviais darbiniais arkliukais pikapai dabar jau taip pat gali pasigirti aukštais saugumo įvertinimais – štai „Ford Ranger“ buvo pirmasis tokio tipo automobilis, gavęs penkias žvaigždutes iš tiek pat galimų 2011-aisiais.
Pasiekus aukštą saugumo lygį per avarijų testus, buvo žengtas dar vienas reikšmingas žingsnis – gamintojai ėmė galvoti ne apie pasekmes po avarijos, o kaip jų išvengti apskritai. Jau 2009-aisiais „Mercedes-Benz“ pristatė autonominę stabdymo sistemą, kuri tam, kad būtų išvengta susidūrimo, kritiniu atveju pati galėjo visiškai sustabdyti automobilį neįsikišus vairuotojui.
Šiandien moderniuose šeimyniniuose automobiliuose diegiama ne tik ši, bet ir daugybė kitų saugesnį ir patogesnį vairavimą užtikrinančių sistemų. Pavyzdžiui, „Ford Mustang Mach-E“ elektromobilis jau standartinėje įrangoje turi aktyviąją nukrypimo nuo važiavimo linijos, aklosios zonos stebėjimo, autonominę stabdymo bei adaptyviąją pastovaus greičio palaikymo sistemas. Šis modelis už jų veikimą buvo įvertintas aukštu 82 proc. rodikliu per „Euro NCAP“ bandymus, o apskritai jam skirtas didžiausias penkių žvaigždučių įvertinimas.
Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova, neretai išbandanti ir naujausius automobilius, pastebi, kad vis daugėja saugumą gerinančių sistemų. Gamintojai ne tik kuria naujus produktus, bet ir deda titaniškas pastangas, kad ištobulintų senesniuosius.
„Kai tik pasitaiko galimybė pavairuoti kokį nors naują automobilį, visada stengiuosi išbandyti įvairias jame esančias pagalbines vairavimo sistemas. Turiu pastebėti, kad inžinieriai nesnaudžia: jie įdiegia naujų funkcijų, tobulina sistemų veikimą, tad šios veikia vis geriau ir geriau.
Pamenu, prieš keletą metų teko bandyti vieną „Opel“ modelį su tuo metu dar nauja nukrypimo nuo važiavimo linijos sistema. Bandant sistemą, mane sustabdė policija, nes automobilis blaškėsi tarp juostų ir tai sukėlė įtarimų. Šiandien tokios sistemos veikia pastebimai geriau, jos išlaiko automobilio trajektoriją juostose“, – pastebi O. Židovlenkova.
Tobulinamas ne tik pats sistemų veikimas, bet ir papildomas jų funkcionalumas. Pavyzdžiui, dalyje „Ford“ modelių galima įdiegti papildomą autonominio stabdymo sistemos funkciją ESA (angl. Evasive Steering Assist), kuri kritiniu atveju padeda vairuotojui manevruoti.
Jei priešais važiuojantis automobilis staigiai stabdo, o sistema įvertina, kad išvengti susidūrimo nepavyks, ji iš dalies perima vairo kontrolę ir padeda saugiau apvažiuoti netikėtai atsiradusią kliūtį.
Vairuotojui padeda, bet jo nepakeičia
Tobulumui ribų nėra – tai universali taisyklė, tinkanti ir pagalbinėms automobilių saugumo sistemoms. Nors gamintojai deda didžiules pastangas, siekdami užtikrinti kuo tikslesnį jų veikimą, klaidų daro ir kompiuteriai.
„Neseniai teko išbandyti „Tesla“ elektromobilį, deja, patekau į nejaukią situaciją. Išvažiuojant iš greitėjimo juostos į pagrindinį kelią, automobilis „nepamatė“ šalia riedančio sunkvežimio. Tai įrodymas, jog, nepaisant to, kiek ir kokių sistemų turi automobilis, vairuotojų jos nepakeičia.
Todėl svarbu pabrėžti, kad niekada negalima atsipalaiduoti, vairuojant visada reikia išlikti budriam, nes, nepaisant technologinės pažangos, vairuotojas vis dar yra nepakeičiamas. Savo mokiniams pasakoju apie įvairias saugumo sistemas, bet kai važiuojame, jas išjungiu, kad jie pirmiausia išmoktų reaguoti ir valdyti automobilį patys“, – pabrėžia, kasdien daugybę valandų keliuose ir gatvėse praleidžianti vairavimo instruktorė.
Apie būtinybę išlaikyti dėmesį kalba gamintojai, apie tai perspėja ir pačios pagalbinės sistemos. Pavyzdžiui, jei nuo vairo patraukiamos rankos, aktyvioji eismo juostos palaikymo sistema įspėja, kad vairuotojas sutelktų dėmesį į vairavimą, kai kuriais atvejais, nesiimant veiksmų, ji automatiškai ima stabdyti ir nukreipia automobilį į kelkraštį.
„Ford“ autonominės stabdymo sistemos papildinys ESA taip pat visų pirma veikia kaip pagalbinė sistema. Ištikus nenumatytai situacijai, aktyvuojama sistema, perspėjanti apie galimą susidūrimą, paskui automobilis pradeda stabdyti.
Aktyvusis vairo pasukimo asistentas aktyvuojamas, kai siekdamas išvengti susidūrimo vairuotojas pasuka vairą į kairę arba dešinę. Tuomet sistema padeda vairuotojui suvaldyti automobilį ir grąžinti jį į reikiamą eismo juostą.
Taigi, aktyviosios saugumo sistemos žmogaus nepakeičia, bet kritinėse situacijose jam padeda išvengti susidūrimo ir skaudžių padarinių. Svarbu atsiminti, kad kol dirbtinis intelektas visiškai neperėmė vairavimo, siekiant maksimalaus saugumo kelyje ir efektyvaus pagalbinių sistemų veikimo, žmogus turi bendradarbiauti su kompiuteriu, o gamintojai kuria ir įdiegia naujas funkcijas, kurios praplečia galimybes išvengti liūdnų pasekmių kritinėse situacijose.
