Populiariausi išlieka ir pirmosios vietos pozicijų neužleidžia benzininiai automobiliai, kurių sausio-rugpjūčio mėn. registruota 2,6 mln. vnt., arba 13 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, jie sudaro 36,6 proc. nuo visų naujų automobilių registracijų. Antroje vietoje pagal registracijas –hibridiniai ir iš tinklo įkraunami hibridiniai automobiliai, jų iš viso registruota 2,3 mln. vnt. Tai sudaro trečdalį (32,4 proc.) visų automobilių registracijų. Trečia ir ketvirta vietomis dalinasi elektromobiliai ir dyzeliniai automobiliai, kurių per pirmus aštuonis šių metų mėnesius registruota maždaug po 1 mln. vnt. Šie automobiliai sudaro po 14 proc. visų naujų automobilių registracijų.
„Panašu, kad 2023-iųjų pabaigoje automobilių su dyzeliniais varikliais pardavimai galutinai užleis pozicijas ir liks populiariausiųjų sąrašo pabaigoje, nes jų paklausa Europoje ir toliau mažėja. Šią tendenciją stebime jau kelerius metus. Dyzeliniai automobiliai laikomi taršesniais už visų kitų rūšių automobilius, nemaža dalis valstybių yra įvedusios apribojimus dyzeliniams automobiliams, pavyzdžiui, įvažiuoti į miesto centrą. Dėl to krinta šių automobilių paklausa, į tai reaguoja ir pasiūlos pusė: naujų dyzelinių automobilių gamybos apimtys, ypač kalbant apie lengvuosius automobilius, mažėja“, – Europos naujų automobilių rinkos tendencijas komentuoja Darius Masionis, automobilių komponentų gamybos įmonės „CIE LT Forge“ generalinis direktorius.
Sausio-rugpjūčio mėnesiais Europos Sąjungoje daugiausiai registruota „Volkswagen” markės automobilių (apie 780 tūkst. vnt.). Antri pagal populiarumą – „Toyota“ automobiliai (apie 460 tūkst. vnt.), o trečioje vietoje liko – „Renault“ (apie 420 tūkst. vnt.).
Anot D. Masionio, žvelgiant į ateinančius, 2024-uosius metus, remiantis bendromis tendencijomis bei įmonės išankstiniais užsakymais, galima prognozuoti, kad Europos automobilių rinkos augimas tęsis, nors ir mažesniu tempu, greičiausiai augimas dviženklio skaičiaus nepasieks.
D. Masionis pabrėžia, kad kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, atsiranda vis daugiau signalų, kad vartotojų pereinamasis laikotarpis nuo automobilių su vidaus degimo varikliais iki visiškai elektrinių automobilių gali būti ilgesnis. „Vartotojai paprastai keičia automobilį kas 5–10 metų, senų automobilių parkas yra labai didelis, o kur dar su infrastruktūra, pakrovimo stotelėmis susiję iššūkiai. Tad nenuostabu, kad galutinės datos gali keltis tolyn“, – sako D. Masionis.
