Ką gamina japonai, o ką – korėjiečiai?
Europa ir Šiaurės Amerika buvo tikras automobilių pramonės lopšys. Iki praėjusio šimtmečio antrosios pusės jos karaliavo išsivysčiusiame pasaulyje. Tačiau vėliau atėjo Azijos šalių gamintojai, daugiausia – japonai. Patikima inžinerija bei nuosaikiai įkainotais automobiliais jie išsikovojo šiltą vietą po saule visame pasaulyje.
Pasitelkę technologijas, patikimumą ir į skirtingų rinkų poreikius orientuotą dizainą šiame amžiuje tarp pasaulinių lyderių įsitvirtino ir Pietų Korėjos gamintojai. Vis dėlto, nemažai daliai vartotojų – tai tiesiog dar daugiau automobilių iš Azijos. O tai – gana toli nuo tiesos, nes korėjietiškos mašinos nuo japoniškų skiriasi dar labiau, nei, tarkime, vokiškos nuo prancūziškų.
Japonams visame pasaulyje atstovauja tokie pramonės milžinai kaip „Toyota“, „Honda“, „Nissan“, paskui juos – daug kitų ilgą istoriją ir japoniškų automobilių vertybes puoselėjančių prekių ženklų, kaip antai „Mazda“, „Subaru“, „Suzuki“, „Mitsubishi“. Pietų Korėjos transporto pramonės žvaigždės: „Kia“ ir „Hyundai“. Jie taip pat gamina „Ssangyong“ modelius, persivadinusius į KGM, „Daewoo“. Pastaruosius du būtų galima susieti su kitais Azijos gamintojais, bet „Kia“ ir „Hyundai“ gana ryškiai išsiskiria.
Vieni išlaiko savitumą, kiti – taikosi
„Japoniškų automobilių kultūra formavosi daugybę dešimtmečių ir neretu atveju buvo orientuota į vidinės rinkos poreikius. Dėl to ji turi nemažai savitumo. Japoniški modeliai JAV ir Europoje išpopuliarėjo ne dėl estetinės išraiškos, o dėl patikimumo, ir tai išliko jų vizitine kortele. Dėl to jie dažnai santūresni, paprastesni, kartais – archajiški, bet juos žmonės perka dėl patikimumo. O Pietų Korėjos gamintojai savo istoriją už Azijos ribų pradėjo vos prieš 20–30 metų, jie nebuvo atradę savo krypties, tad, norėdami augti, turėjo prisitaikyti prie jau esamų standartų“, – paaiškina televizijos laidos „Autopilotas“ vedėjas Vytenis Kudarauskas.
Išskirdamas japoniškų ir korėjietiškų automobilių skirtumus, V. Kudarauskui antrina ir žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius. Jis pabrėžia, kad pastarieji modeliai gerokai dažniau būna artimesni europietiškai kultūrai.
„Mano subjektyviu vertinimu, pamatuotu pojūčiais, korėjietiški automobiliai yra laipteliu arčiau europietiškų. Šią jauseną sunku paaiškinti: į tai įeina ir sėdynių sureguliavimas, ir valdiklių išdėstymas, technologijos, medžiagos, ir absoliučiai visa korėjietiško automobilio filosofija. Pavyzdžiui, „Honda Civic“, jis – visiškas „japonas“, o koks „Kia Ceed“ jau yra daug arčiau „Volkswagen Golf“. Korėjiečiai kuria europiečių poreikiams tinkamus automobilius, tą deklaruoja ir samdosi europiečius dizainerius bei inžinierius“, – teigia V. Milius.
Korėjiečiai orientuojasi į Europą
Japonai didžiąją daugumą modelių kuria ir gamina Japonijoje. Už jų dizainą atsakingi japonai estetiką mato kitaip nei europiečiai. „Toyota“ dizaineriu dirbantis lietuvis Tomas Jankauskas interviu žurnalui „Keturi ratai“ prieš kelerius metus aiškino skirtumus, esą europiečiai mėgsta žiūrėti į visumą, o japonai kreipia dėmesį į detales. Dėl to ne visi detalėmis perkrauti japoniški modeliai patinka europiečių akims.
Panašų požiūrį į estetiką turi ir korėjiečiai, tai galima matyti „Ssangyong“ bei kitų gamintojų kūriniuose. Tačiau pasaulį užkariauti panorėjusi „Kia“ suprato, kad jų dizainerių darbai nebūtinai patiks Senojo žemyno vairuotojams, todėl 2007-aisiais atidarė dizaino ir technologijų centrą Vokietijoje, pačiame Frankfurto centre.
Nuo to laiko Europos rinkai skirtus „Kia“ modelius kuria europiečiai. Tiek dizainą, tiek salono ergonomiką, tiek ir inžinerinius sprendimus jie derina prie europiečių skonio.
Technologijos ir inžinerija
„Korėjiečių automobilių pramonė atsirado vėliau, tad vietoj kažko naujo ji ėmė iš visų tai, kas geriausia, ir pritaikė savo modeliuose. Ir tą padarė gana sėkmingai. Galbūt kai kurie japonų sprendimai mums atrodo keistai, tačiau korėjiečių modeliuose keistenybių – mažiau.
Aišku, jie taip pat trokšta išsiskirti. Jie gali drąsiai eksperimentuoti su dizainu, tad iššauna keistenybių. Bet apskritai progresas stebina. Ypač prisiminus prieš daugiau nei 20 metų vairuotą „Hyundai Pony“ nesusipratimą. Japoniškų transporto priemonių progresas buvo vienodas, švelnus, „Honda“ kaip buvo, taip ir liko „Honda“, „Toyota“ irgi, o „Hyundai Pony“ ir koks naujas „Kia EV6“ – visiškai nepalyginami, skirtingi pasauliai“, – patirtimi dalijasi V. Milius.
Prieš du dešimtmečius pirmieji korėjietiški automobiliai vairuotojus domino tik todėl, kad buvo labai pigūs. Vėliau, kad sudomintų pirkėjus, gamintojai standartiškai montavo daug įrangos. Ilgainiui, investavę milijardus dolerių ir eurų į produktų vystymą, korėjiečiai liko prie ištakų – gausios standartinės įrangos ir išaugo technologijų srityje. Tuo tarpu japonai ir toliau koncentruojasi į inžineriją.
„Pavyzdžiui, „Toyota“ užsirekomendavo kaip viena geriausių hibridinių pavarų gamintojų. Technologijai evoliucionuojant, vis sunkiau surasti šios sistemos trūkumų. Anksčiau pavaros buvo orientuotos į ekonomiją, o ilgainiui tapo smagios, dinamiškos ir „neužknisančios“. Bet tai – tik vienas dalykas, su kuriuo japonai užstrigo laike.
Korėjiečiai kuria technologijas, kurios aktualios vartotojams šiandien, kurių reikia kasdien, pavyzdžiui – išmaniųjų įrenginių integraciją į multimediją arba „Kia“ aklosios zonos kameras įjungus posūkį. Gera naujovė, apie kurią kažkodėl nepagalvojo išmanieji vokiečiai. Kitados korėjiečiai kopijavo technologijas, dabar jau kuria patys ir stengiasi prisitaikyti prie vartotojų gyvenimo būdo. Kalbant apie biudžetinį ir vidutinį segmentą, dabar jie – vieni iš lyderių“, – komentavo V. Kudarauskas.
Štai „Kia EV6“ buvo vienas pirmųjų elektromobilių su 800 V įtampos elektros sistema, leidžiančia jam nuo 10 iki 80 proc. įsikrauti vos per 18 min. ir viena įkrova įveikti beveik 500 km. Be korėjiečių, tokią technologiją Europoje siūlo tik „Porsche“.
Kokybė – ne vien patikimumas
Tačiau Korėjos gamintojai nenusileidžia ir kalbant apie kitas pavaros sistemas. Pavyzdžiui, populiarus krosoveris „Sportage“ parduodamas tiek su benzininiu varikliu, tiek su visiško (angl. full hybrid), tiek su įkraunamojo hibrido sistemomis.
O kaip dėl patikimumo? Ar korėjiečiai gali įkąsti japonams į skaudžiausią vietą? Įvairūs tyrimai rodo, kad patikimiausių automobilių sąrašų viršūnėse jau ne vienus metus rikiuojasi „Lexus“, „Porsche“, o taip pat – ir „Kia“. Taip pat korėjiečiai turi vieną kozirį – ilgiausią rinkoje garantiją. Įmonė „Hyundai“ teikia 5 metų garantiją visiems savo modeliams, o „Kia“ – net 7 metų.
„Kokybine inžinerijos prasme japonai visuomet žibėjo, bet korėjiečių proveržis per pastaruosius 20 metų buvo toks stiprus, kad supratimas apie juos apsivertė aukštyn kojomis. Taip, dabar jie nebėra tokie pigūs, bet tą atliepia jų kokybė. Ji nėra matuojama vien patikimumu: tai ir medžiagos, surinkimas, technologijos“, – apibendrina V. Kudarauskas.
