aA
Šiandien, kai miestuose daugėja įvairių rūšių transporto, o kartu su juo – ir automobilių spūsčių, kai užmiesčio kelių apkrovimas sunkiasvoriais automobiliais (ypač tam tikruose šalies regionuose) siekia kritinę ribą, peršasi išvada, jog mums reikia daugiau kelių. Tai – neteisingas sprendimas. Henris Fordas yra pasakęs: „Jeigu būčiau klausęs žmonių, jie manęs būtų paprašę išrasti greitesnį arklį“. Transporto sistemų ir logistikos sričiai reikalingas proveržis, panašus į tą, kuris pasodino mus prie automobilio vairo.
© Gamintojo nuotr.

Intelektualios transporto ir logistikos sistemos – tai ne tik išmanūs automobiliai, bet ir išmanūs keliai, išmanios parkavimo aikštelės, išmanus viešasis transportas ir daugelis kitų inovacijų. Ateityje prieš išvažiuodami iš namų, užprogramuosite maršrutą, o jūsų automobilis „užsakys“ laisvą vietą parkavimo aikštelėje. Gali būti, jog automobilio nė nevairuosite – susirinkęs duomenis iš palydovinio siųstuvo, jis, „kalbėdamasis“ su kitais transporto dalyviais, nugabens jus į vietą pats. Gal jus nuskraidins bepilotis orlaivis ar nuplukdys automatinis laivas.

Nors tokia vizija atrodo futuristinė, tiesa yra ta, jog transporto priemonės sparčiai intelektualėja. Pavyzdžiui, palydovinė navigacija, be kurios daugelis neįsivaizduoja kelionių po mažai pažįstamą vietovę, kiekvieną paprastą automobilį paverčia „išmaniuoju“.

„Palydovinės navigacijos sektorius kol kas Lietuvoje yra labiausiai komercializuota kosmoso technologijų taikymo sritis“, – mano Lietuvos kosmoso asociacijos (LKA) vadovas Vidmantas Tomkus. Tačiau, jo nuomone, kosmoso technologijų nauda išmaniosioms transporto ir logistikos sistemoms toli gražu nesibaigia ties palydovine navigacija.

Palydovinė navigacija kasdienybėje

Mūsų šalyje veikia nemažai įmonių, tokių kaip „Ruptela“, kurios palydovinę navigaciją taiko transporto stebėjimo ir kontrolės sprendimams. Jų gaminama įranga diegiama į krovininius bei žemės ūkio darbams pritaikytus automobilius, keleivinį transportą (pavyzdžiui, vairuotojo vairavimo stiliaus įvertinimui).

Pasak LKA vadovo, dažnai žmonės neįsivaizduoja, kokiose įvairiose gyvenimo srityse dalyvauja kosmosas.

„Kone kas antra mobilioji programėlė turi vietos nustatymo parinktį – ar ji būtų skirta taksi iškvietimui, ar kalorijų skaičiavimui. Palydovinis ryšys naudojamas ir, pavyzdžiui, Vilniaus oranžinių dviračių sistemoje, nustatyti dviračių buvimo vietą, kad ryte visuose stoveliuose būtų toks pat kiekis dviračių“, – pasakoja V. Tomkus.

Tačiau, jo nuomone, palydovinis ryšys gali būti taikomas kur kas platesniame kontekste, kuriant intelektualiąsias transporto ir logistikos sistemas.

„Lietuvoje kol kas silpnai naudojamos žemės stebėjimo kosmoso technologijos. Tai apima ir tikslių žemėlapių sudarymą, ir oro ar eismo sąlygų stebėjimą. Sujungus žemės stebėjimo ir palydovinės navigacijos paslaugas, pasitelkus daiktų internetą, kur įvairūs transporto dalyviai palydoviniu ryšiu „bendrauja“ vieni su kitais, būtų galima sukurti intelektualiuosius transporto koridorius, kuriuose ir stebima gabenamų krovinių būklė, kelionės sąlygos, ir pateikiamos rekomendacijos dėl vieno ar kito maršruto“, – teigia LKA vadovas V. Tomkus.

Nustato vietą pėdos atstumu

„Per artimiausius penkerius metus palydovinis ryšys bus plačiai taikomas pozicionavimui sumaniosiose transporto sistemose. Jis leis nustatyti daikto poziciją bet kurioje Žemės vietoje 15 cm atstumu“, –technologijų pažangos prognozėmis dalijasi Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas, Realaus laiko kompiuterinių sistemų centro vadovas Egidijus Kazanavičius.

Jo teigimu, palydovinė navigacija, naudojama šiandien, yra per lėta per mažai tiksli tam, kad spręstų šiuolaikiniame pasaulyje kylančias saugumo ir ekologijos problemas. Mokslininkas teigia, jog sprendimą siūlo kinai, kurių projekte, sukurtame kartu su kitomis Azijos konsorciumo šalimis – Japonija, Australija, Malaizija – planuojama paleisti 50 palydovų, apjuosiančių visą žemės rutulį. Šiandien veikia 15 palydovų prototipai.

„Vienos pėdos tikslumu ši palydovinė sistema stebi dirvos drėgmę ir augalų kokybę, sudaro prielaidas išmaniajai logistikai, kuri leistų suplanuoti maisto ir kitų išteklių paskirstymą įvairiems regionams“, – pasakoja E. Kazanavičius.

Kosmosas stebi nenuleisdamas akių

Jo nuomone, šiuolaikiniame pasaulyje derėtų aktyviau naudoti kosmoso technologijas, kurios leistų stebėti, pavyzdžiui, ginklų ir kitų gyvybei pavojingų krovinių pervežimą, kontroliuoti prekybą narkotinėmis medžiagomis, ir net mūsų asmeninę sveikatą ir saugumą.

E. Kazanavičius pabrėžia, jog palydovinis ryšys privalo būti abipusis, t. y. – siunčiamas signalas iš palydovo, o šis gali priimti nedidelį pranešimą. Ši sąlyga sukuria terpę daiktams, pavyzdžiui, transporto dalyviams, bendrauti vieniems su kitais.

„Naujosios kosmoso technologijos ženklina perėjimą kitą erą – išmaniosios aplinkos integraciją į kasdienybę. Tai suteikia mums, išmaniųjų daiktų ir paslaugų kūrėjams, neišmatuojamų galimybių“, – įsitikinęs KTU mokslininkas.

Europietiškas „Galileo“ – GPS civiliams

Tikslų pozicionavimą žada ne tik kinų diegiamos palydovinės sistemos. Nuo 2011-ųjų erdvėje veikia ir pirmieji Europos pasaulinės navigacijos sistemos „Galileo“ palydovai. Planuojama, kad iki 2017 m. į orbitą pakils 26 palydovai, o iki 2020-ųjų sistemoje veiks visi 30 palydovų.

„Galileo“ yra naujesnė ir efektyvesnė palydovinės navigacijos sistema už amerikiečių GPS ar rusų „Glonass“, kurios yra iš esmės kontroliuojamos kariškių. Europos palydovinė navigacija bus skirta civiliams vartotojams, o pagrindinė jos paskirtis – padėti visų rūšių transporto sistemų plėtrai: aviacijai, geležinkeliui, jūrų ir automobilių transportui, gelbėjimo operacijoms, moksliniams tyrimams bei tikslaus laiko signalų perdavimui“, – teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) tyrėja Laima Greičiūnė.

Tiksli navigacija – ateities miestų kasdienybė

Oficialiuose Europos Sąjungos dokumentuose teigiama, jog nuosava palydovinės navigacijos sistema Europai būtina tam, kad pasiektume nepriklausomybės nuo kitų pasaulio valstybių. Kaip didžiulis privalumas nurodomas šios sistemos tikslumas – potencialiai iki kelių centimetrų. Ties „Galileo“ projektu dirbančios tyrėjų grupės teigia, jog ypač ši sistema bus naudinga Šiaurės Europos valstybių bei tankiai apgyvendintų miestų gyventojams.

Sunku įsivaizduoti, kaip šios kosmoso technologijos pakeis mūsų gyvenimą – nuo nevairuojamų automobilių gatvėse iki efektyvių oro bei antžeminio transporto maršrutų reguliavimo, nuo tikslesnės laivų navigacijos iki pagalbos akliesiems (tiksli palydovinė navigacija reiškia, jog bus galima nustatyti žmogaus buvimo vietą ne tik gatvėje, bet ir pastate).

Palydovine sistema paremtos paslaugos – sparčiai auganti verslo sritis. Europos kosmoso asociacijos ekspertai planuoja šio paslaugų sektoriaus augimą po 11 proc. kasmet; prognozuojama, kad iki 2020-ųjų jo vertė pasieks beveik 250 milijardų eurų.

Kosmoso technologijos spūsčių miestuose mažinimui

Dėl galimybės išbandyti nevairuojamą „Google“ automobilį jau varžosi keletas Didžiosios Britanijos miestų. Švedijos Geteborgas tokią teisę jau turi – po kelerių metų šio miesto gatvėmis pravažiuos bandomasis nevairuojamas „Volvo“ automobilis. Ateitis – arčiau, nei kada nors atrodė.

Lietuvoje viena iš sumanios specializacijos (mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2014–2020 metams) prioritetinės raidos krypčių yra transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos. Šios krypties mokslo ekspertų grupės vadovas Algirdas Šakalys teigia, jog vienas iš svarbiausių sumanios specializacijos prioritetų transporto srityje yra integralių transporto koncepcijų kūrimas, pagal kurias kroviniai ir keleiviai į paskirties tašką būtų nuvežti pasitelkus veiksmingiausių transporto rūšių ir priemonių derinį.

„Transporto prioritetai nukreipti spūsčių didžiausių miestų gatvėse mažinimui, diegiant inovatyvias judumo koncepcijas, modernias eismo srautų ir maršrutų optimizavimo technologijas, didinant ilgų nuotolių ir paskutinės mylios transportavimo bei įvairių transporto rūšių integralumą“, – teigia A. Šakalys.
Kosmoso technologijos šių iššūkių įveikime vaidina svarbų vaidmenį.

Lietuvos keliuose – 40 proc. didesnis už ES vidurkį avaringumas

2011 m. vasarį paskelbtoje intelektualių transporto sistemų (ITS) įgyvendinimo Lietuvoje galimybių studijoje pabrėžiama, jog mūsų šalyje ITS prioritetai yra avaringumo mažinimas, transporto infrastruktūros efektyvus panaudojimas, viešojo transporto populiarinimas didinant paslaugų kokybę, darni transporto sistemos plėtra.

Studijoje pažymima, jog avaringumas Lietuvos keliuose yra 40 proc. didesnis už Europos Sąjungos vidurkį, kad 15 proc. sunkiasvorių transporto priemonių viršija numatytus maksimalius transporto reikalavimus, o jų sukeliama žala gali siekti daugiau nei 50 milijonų eurų per metus.

Tarp tinkamiausių Lietuvos sąlygoms projektų šioms problemoms spręsti nemaža reikšmė tenka kosmoso technologijomis, palydovine navigacija paremtiems projektams. Tarp jų: „e-Call“ sistemos, t. y. – automatinės pranešimo apie eismo įvykį pagalbos tarnyboms sistema (vietos nustatymas palydoviniu ryšiu, pranešimo vartotojui siuntimas apie skubančią pagalbą), koordinuotas automatinis eismo valdymas (vietos nustatymas, daiktų internetas – transporto priemonių „bendravimas“ vienos su kita), viešojo transporto maršrutų optimizavimas (sistema, sujungianti vietos nustatymo, pozicionavimo, tikslių skaitmeninių žemėlapių pateikimo paslaugas).

Automobilis „vairuos“ vairuotoją

Aukščiau minėtoje studijoje pateikiama ir vizija, kaip atrodytų Lietuva, įgyvendinusi siūlomus ITS projektus: transporto priemonės ilgainiui pačios priims sprendimus ir bus valdomos automatiškai ar pusiau automatiškai, mirtingumo lygis keliuose – nulinis.

Jei vairuojate automobilį, įvertinsite šį ateities Lietuvos transporto sąlygų patobulinimą: kelių oro sąlygų stebėjimo įrenginiai užtikrins efektyvią kelių priežiūrą bei savalaikę informaciją, perduodamą į įrenginius automobiliuose, kurie patys įspės vairuotojus.

Vizijoje numatoma, jog daugiau žmonių naudosis viešuoju transportu, nes technologijos leis vartotojui mobiliajame įrenginyje turėti visą viešojo transporto informaciją, kaip nuvažiuoti į norimą vietą, ir kiek tai jam kainuos. Pagaliau baigsis daugelio keliautojų košmaras: geležinkelių, vandens ir oro maršrutai bus suderinti vienas su kitu.

Visa tai būtų neįmanoma be palydovinio ryšio, kuris leidžia gauti savalaikę ir tikslią informaciją iš skirtingų objektų, esančių net ir labiausiai nutolusiose vietovėse, kuris padeda pagrindą naujam – išmaniosios aplinkos – laikmečiui.

„Mums reikia ne daugiau automobilių, daugiau kelių ar naujos geležinkelio sistemos. Mus išgelbės globalus vienas su kitu susijusių sprendimų tinklas“, – sakė „Ford Motor“ vadovas Billas Fordas TED konferencijoje 2011-aisiais. Automobilių pramonės magnatas nebesiūlo pirkti automobilių. Laikai keičiasi.

Šarūnas Bulota, Lietuvos kosmoso asociacija

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patikrino „Lietuvos metų automobilio“ greičiausius – iki 100 km/val. per mažiau nei 5 sekundes (2)

„Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimai vienu aspektu skiriasi nuo visų ankstesniųjų. Tai...

„Nissan“ siekia atstatydinti valdybos pirmininką – įtaria savo reikmėms švaisčius bendrovės turtą

„ Nissan “ rengiasi atleisti valdybos pirmininką Carlosą Ghosną už tai, kad šis, kaip...

Parodė, kaip bando naują „Porsche 911“: kyla į kalnus, traukia į Šiaurę, „kepa“ Mirties slėnyje (3)

Kitų metų pradžioje pasirodysiantis „ Porsche 911 “ – ne šiaip sau vadinamas „Porsche“...

Peikia galimybę važinėti su užsienietiška technine apžiūra: taip į kelius grįžta „lavonai“ (98)

Galimybė Lietuvoje užregistruoti naudotą automobilį, turintį galiojantį užsienyje atliktos...

„Lexus“ parodė, kuo mėgins įveikti lietuvių meilę „Audi“ ir BMW (70)

Pirmadienį Lietuvoje oficialiai pristatytas Lietuvoje iki šiol nepardavinėtas naujas, 7 kartos, „...

Top naujienos

Skvernelio reitingo paslaptis: surastas priešas ir galandami nauji ginklai (132)

Spalis Lietuvos Vyriausybei buvo tikrai karštas, bet ne dėl to, kad šiemet mūsų šalyje...

Kad pavakarieniautų, vienu ypu perka 200 kiaušinių: mūsų gaili, lyg būtume nukankinti tėvai (3)

„Kai turi vieną vaiką, supranti, koks sunkus tavo gyvenimas. Viską sureikšmini, stengiesi, kad...

Gyvai / DELFI Diena. Aktorių prisiminimai apie anapilin iškeliavusį režisierių Nekrošių ir kiek kainuoja būsto paskola? (13)

Ko neteko Lietuvos teatras ir jo gerbėjai? „DELFI Dienoje“ prisiminimai apie anapilin išėjusį...

Petrauskienė žada 40 proc. didesnes algas dėstytojams ir mokslininkams (55)

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą dėl studijų kainų...

(Ne)Grįžtu. Į Airiją emigravusi Inga: kai žiūriu lietuviškas žinias apie Karbauskį – man baisu dėl Lietuvos (297)

Nuosavas namas, atostogos egzotiškuose kraštuose, daugiau nei dešimtmetį puoselėjamas savas...

Prieš policijos automobilį užlindęs ir avariją sukėlęs dviratininkas stebina įžūlumu (1)

Į redakciją kreipėsi vilnietis Vadimas M., kuris rugsėjo 10 d. Vakariniame Vilniaus aplinkkelyje...

Žinomi bičiuliai ir kolegos gedi netikėtai mirusio Eimunto Nekrošiaus: liko nepapasakotos istorijos ir neįgyvendinti planai (129)

Antradienį, lapkričio 20 dieną žinomas teatro režisierius Eimuntas Nekrošius iškeliavo...

Turkijos žiniasklaidoje – šiurpus paskutinių nužudyto žurnalisto gyvenimo akimirkų aprašymas (27)

Turkijos naujienų portalas publikuoja citatas ir viešina tapatybes asmenų, kurių balsai skamba...

Trakų pilies grožį užgožę lauko tualetai kelia pasipiktinimą: gėda prieš užsieniečius (29)

Trakų pilies lankytojus papiktino pilies saloje pastatyta eilė kilnojamų tualetų. Lankytojų...

Kelerius metus su ketvirta vėžio stadija gyvenanti Rasa: be proto noriu gyventi (37)

Ketvirtos stadijos vėžio diagnozę prieš ketverius metus sužinojusi Rasa Vaitekūnienė savo...