Lietuvoje praėjusią savaitę turėjo vykti keturi WRC greičio ruožai, iš viso 89 kilometrai. Pasaulinio lygio lenktynininkai iš viso įveikė tik apie 30. Pirmasis Kapčiamiesčio greičio ruožas dėl prastos kelio dangos buvo sutrumpintas per pusę, o jį pravažiavus visiškai atšauktas. Prie to prisidėjo ir saugumo reikalavimų nesilaikę ralio žiūrovai.
WRC organizatoriai Lietuvoje savo didelės kaltės neįžvelgia, apie atsistatydinimą negalvoja ir ketina ištaisyti buvusias klaidas. Fiasko Lietuvoje iš pradžių vadino pasisekusiu renginiu, o po to kaltę vertė Tarptautinei automobilių federacijai (FIA), kuri nesiklausė jų perspėjimų, kad keliai Druskininkuose neatlaikys.
Lietuvoje parduota apie tūkstantį bilietų, kurių kiekvienas kainavo po 50 litų, tačiau niekas nesiruošia grąžinti pinigų žiūrovams, tačiau tai atrodo mažiausia bėda nusėdus ralio dulkėms.
Privirėme košės latviams
Ne tik Lietuvos lenktynininkai, bet ir Latvijos sporto bendruomenės žmonės įsitikinę – padaryta didžiulė žala ne tik Lietuvos, bet ir visų Baltijos šalių įvaizdžiui.
DELFI susisiekė su vienu Latvijoje vykstančio Europos ralio čempionato (ERC) organizatoriumi Janiu Krastiniu. Antrąjį pagal gerumą pasaulyje ralio renginį kasmet organizuojantys latviai taip pat norėjo prisidėti prie čempionato rengimo. Jų, kaip ir kitų Lietuvos ralių organizatorių niekas nei kvietė, nei prileido prie WRC rengimo.
2013 metų lapkričio 26 dieną LASF tarybos posėdyje buvo nutarta įkurti VšĮ „Pasaulio ralio čempionatas Lietuvoje“ ir visas ralio organizavimo teises ir įgalinimus, lygiomis dalimis su LASF, perduoti dviem įmonėms – juristams UAB „Macrofinance“ ir VšĮ „Promosport“.
Latvijoje ERC organizuoja visa šalies ralio bendruomenė. Latviui J. Krastiniui tai kėlė nusistebėjimą ir jis keikė lietuvius, dėl neigiamo regiono įvaizdžio formavimo, tačiau pasidžiaugė, kad niekas nežuvo.
„Nežinau kodėl jūs pasirinkote taip organizuoti WRC. Gal dėl mentaliteto. Rengdami ERC visa Latvijos ralio bendruomenė dirba vieningai kartu visus metus, o mes pasirūpiname, kad žmonės, dirbantys šį darbą, mokytųsi. Siunčiame juos į kitus reginius, darome mokymus. Aš nebuvau Lietuvoje, vykau iš susitikimo FIA, bet su kitais delegatais kalbėjome, kad geriausias dalykas Lietuvoje buvo tas, kad apsieita be aukų. Vis dėlto, blogiausia, kad pasaulyje žmonės nelabai skiria kas yra Lietuva, o kas yra Latvija, todėl jie galvos, kad ir pas mus tokie dalykai dedasi. Automobilių sporto pasaulyje nukentėjo visi žmonės“, – DELFI pasakojo latvis.
Latvis nutylėjo, kad prašėsi kartu organizuoti šį renginį Lietuvoje, tačiau tai spaudos konferencijoje trečiadienį išdavė Vytautas Švedas. Vienas labiausiai patyrusių sportininkų Lietuvoje, ne viename WRC etape važiavęs Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje, liejo kartėlį, kad niekas iš organizatorių pusės nesiklausė jo parenkant greičio ruožus ir kitus dalykus.
Lietuvoje pasipiktinimas
Lenktynininkas spaudos konferencijoje buvo santūrus ir kalbėjo, kad Lietuva tiesiog prarado progą pasirodyti pasaulyje, išnaudoti savo gerąsias savybes ir padaryti įspūdį lenktynininkams ir tūkstančiams iš Europos atvykusių mechanikų, žiūrovų, žurnalistų.
DELFI kalbėjosi su juo praėjusią savaitę po WRC finišo. Tada lenktynininko emocijos buvo daug karštesnės.
„Yra tokios varžybos. Ralio sprinto varžybos Širvintų automobilių sporto klubo taurei laimėti. Ten dalyvauja mūsų gerbiamas mechanikas Darius Biesevičius, o ir mes patys esame jį įveikę treniruočių režimu. Čia organizacija buvo tokio paties lygio. Važiuodami susirašyti trasą matėme žmones pjaunančius medžius ir kraunančius ant kelio, pjaunančius žolę. Jei organizatoriai norėjo, kad keliai atlaikytų, dar prieš keturis mėnesius reikėjo tuos kelius lyginti su volais“, – Lenkijoje sekmadienį sakė V. Švedas.
VšĮ „Pasaulio ralio čempionatas Lietuvoje“ vadovas Algis Potieliūnas teigė, kad kreipėsi pagalbos į Lietuvos sporto bendruomene, tačiau pagalbos rankos niekas taip ir neištiesė. V. Švedas į tai tik prunkštelėjo, o geriausių Lietuvos ralių organizatoriai dar prieš spaudos konferenciją buvo įsitikinę, kad tai A. Potieliūnas ir sakys.
Zarasuose kasmet vykstantis 300 ežerų ralis vienas gražiausių ir geriausių ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Jo organizatorius Audrius Gimžauskas į vatą nevyniojo žodžių ir teigė, kad Druskininkuose įvykęs fiasko nubraukė daugybės metų jo įdirbį kuriant automobilių sportą Lietuvoje.
„Šitas WRC Lietuvoje man buvo kaip smūgis šlapiu, mėšlinu skuduru per veidą. Niekas nepriėmė mūsų pagalbos, o pasiūlyti turėjome daug ką. Tiesiog kalbai apie tai pasisukus net veidai persimainydavo“, – sakė A. Gimžauskas ir rodė pirštu į A. Potieliūną.
Anot jo, dabar prisikviesti užsieniečius, bolidus „saldainius“ žiūrovų malonumui bus labai sunku. Tai kainuodavo didžiulius pinigus, bet dabar reikės pradėti viską iš naujo, pirmiausia įrodinėjant, kad Lietuva – ne bananų respublika.
Tiek jis, tiek V. Švedas buvo įsitikinęs, kad vien tai – WRC Lietuvoje – yra stebuklas ir drauge sakė, kad stebuklai, deja, nesikartoja.
Tą patį skelbė ir vokiečių spauda. Štai motorsport-total.com rašo, kad trejų metų sutartis tarp Lietuvos ir Lenkijos automobilių federacijos kartu organizuoti WRC pakimba ant plauko.
Tuo tarpu kito geriausio ralio Lietuvoje – „Halls Winter Rally“ organizatorius Benediktas Vanagas jau žinojo, kad A. Potieliūnas ir G. J. Furmanavičius spaudos konferencijoje sakys kvietę prisidėti ir kitus ralio organizatorius. Išvakarėse jis DELFI teigė negirdėjęs nė vieno kvietimo, todėl apsiribojo trumpu komentaru.
„Nenoriu komentuoti to, kas atsitiko Lietuvoje. Tai yra žemiau kritikos. Man gėda būti tokio autosporto dalimi. Lietuva galėjo pasiimti daug iš šito etapo, bet nieko negavo“, – kalbėjo žymiausias Lietuvos lenktynininkas.
Neginčijama – A. Potieliūnas kitose srityse prisidėjo prie automobilių sporto Lietuvoje vystymo, tačiau ir ralių organizatoriams, ir žurnalistams kilo klausimas, kodėl būtent jis, neturintis patirties tokiuose renginiuose, tapo pagrindiniu organizatoriumi.
Nori 2 milijonų eurų
2009 metais iš Lenkijos buvo atimta teisė organizuoti WRC dėl padarytų klaidų – užsikimšusių įvažiavimų į greičio ruožus, blogai parinktų trasų. Penkerius metus mūsų kaimynai dirbo, kad susigrąžintų FIA pasitikėjimą. Dėl to išleido ne vieną milijoną ir surengė ne vieną ERC etapą, kad įrodytų savo kompetenciją.
Jei per stebuklą Lietuvai bus leista ir kitais metais turėti savo dalį etapų, tai kainuos irgi nemažai. G. J. Furmanavičius teigė, kad šiemet etapo organizavimo Lietuvoje sąmata buvo 700–800 tūkst. litų. Kaip DELFI atskleidė ERC organizuojantys latviai, jiems surengti trijų dienų ERC varžybas, kuriose lenktynininkai įveikia 150 kilometrų greičio ruožais, kainuoja „varganus“ 300 tūkst. eurų.
Abu organizatoriai – G. J. Furmanavičius ir A. Potieliūnas įsitikinę, kad be valstybės paramos neįmanoma organizuoti tokio renginio.
„Mes gavome 200 tūkst. litų ir pervedėme juos lenkams už startinį mokestį, kuris siekia pusę milijono eurų. Kiek iš viso surinksime pinigų, žinosime po savaitės, kai sužinosime, kiek gavome už bilietus. Dabar turime 200 tūkst. litų, o tai kelių tvarkymui yra lašas jūroje. Dar 80-90 tūkst. kainavo serviso ir persigrupavimo zonų įrengimas. Beje, FIA teigė, kad geresnės serviso zonos nei mūsų dar nebuvo. Bendro šio renginio sąmata yra 2 milijonai eurų“, – kalbėjo A. Potieliūnas.
Šviesa tunelio gale
Penktadienį po greičio ruožų Lietuvoje DELFI kalbėjo su trečią vietą Lenkijos ir Lietuvos etapuose užėmusiu belgu Therry Neuville'iu. Paklausus kokia buvo trasa – pirmas žodis buvo „bloga“. Tik po to lenktynininkas teigė, kad trasa buvo pavojinga ir tik galiausiai sudėtinga.
Emocijoms ir adrenalinui nuslūgus, lenktynininkai turi dar vilties sugrįžti į Lietuvą. DELFI susisiekė su triskart Suomijos ralio čempionu, Lietuvoje WRC2 įskaitoje lenktyniavusiu Jari Ketomaa. Šis sportininkas su didžiulė WRC patirtimi teigė, kad nebuvo viskas taip jau blogai.
„Jei nori, kad WRC vyktų tavo šalyje, greičio ruožai turi būti įmanomi pravažiuoti bent du kartus. Jei susitvarkysite savo problemas, pamatysite savo klaidas ir jas ištaisysite – nematau, kodėl WRC negalėtų tęstis jūsų šalyje. Greičio ruožai, gaila neįveikiami, buvo gražūs, buvo daug žiūrovų“, – sakė lenktynininkas.
