Aerodromą nuomoja praktiškai be pelno

Drifto entuziastas Paulius Petraitis, kuris ir užkūrė šią idėją, sako, kad derybos dėl aerodromo nuomos vyko ilgai ir ne taip jau lengvai. Vis dėlto aerodromo savininkas, išgirdęs, kokių planų turi Paulius, sutiko išnuomoti trasą už 20 tūkst. eurų metams. Ir ši suma yra labai draugiška, mat vien jau mokesčiai savininkui už tokį plotą kasmet atsieina apie 18 tūkst. eurų, tad driftui nuomojama aerodromo dalis jo savininkui realaus pelno daug ir neatneš.

„Lietuvoje praktiškai nebeliko vietų, kur žmonės gali važinėtis, treniruotis, užsiimti šonaslydžiu (driftu). Toje pačioje Kačerginės Nemuno žiedo trasoje eilės didelės, registruotis reikia kone prieš mėnesį, ir tai dar klausimas, ar pavyks ten patekti. Dėl to keliasi viskas į gatves – jose laksto, piešia saules ir išdarinėja kitus dalykus, ko neturėtų būti“, – sako P. Petraitis, kuris pats jau daug metų užsiima driftu, taip pat šio automobilio valdymo meno mokosi ir jo sūnus.

„Norisi turėti vietą, kur šio sporto entuziastai galėtų rinktis, treniruotis, taip pat norime, kad trasoje galėtų važinėti ir pavieniai žmonės, kurie nori pasitreniruoti ekstremalesnio važiavimo, geresnio automobilio valdymo. Galėtume čia rengti ir varžybas, renginius“, – sako pašnekovas.

Drifto trasą turės susiremontuoti patys

Nepaisant to, kad Kėdainių aerodrome yra išlietas asfaltas, vietomis yra duobių. Kaip sako Paulius, su aerodromo savininku sutarta, kad duobes, kurios bus trasoje, jie patys užtaisys iš surinktų lėšų.

„Iš esmės trasos būklė tokia, kad pasirašius sutartį jau galima ten eiti ir važiuoti. Vis dėlto pastačius blokus, suformavus trasą ir vairuotojui išslydus iš tos trasos, patekus į duobę, automobilį tikrai galima sugadinti.

Dėl to mes sutarėme apie 5 tūkst. eurų pradžiai investuoti į tai, kad trasoje duobės būtų užtaisytos.

Kiek tolėliau yra pasiruošimo, stovėjimo plotas, kur greitis ribotas iki 5 km/val., ten stovi palapinės, vairuotojų įranga ir pan. Tai toje teritorijoje gali kol kas duobių likti, niekas nesuka sau dėl to galvos, na, o trasa, jau norisi, kad būtų sutvarkyta“, – pasakoja pašnekovas.

Jis sakė bendravęs ir su ne vienu verslininku, kurie rodo susidomėjimą ir visai mielai sutiktų investuoti, jei, tarkime, trasa būtų pavadinta remiančio verslo vardu. Tokiu atveju, viliasi Paulius, galbūt su verslininkų investicija pavyktų visoje trasoje išlieti ir naujutėlę dangą.

Turi planų įrengti visą kompleksą

Nors kol kas trasa orientuota būtent į šonaslydį bei galimybę pasipraktikuoti pavieniams vairuotojams, ateityje Paulius sako turintis minčių toje vietoje įrengti visą kompleksą, kuriame treniruotis ir laisvalaikį leisti galėtų visokių transporto priemonių turėtojai – tiek automobilių, tiek keturračių ar motociklų vairuotojai.

„Šalia aerodromo yra valstybės žemė. Jau kalbėjome, kad aerodromo savininkas galėtų tą žemę iš savivaldybės išsinuomoti, tada žiemos metu ten galėtume išlieti ledą ir leisti norintiems pasipraktikuoti vairuoti ekstremaliomis sąlygomis. Svarbu, kad laukti nereikėtų kelių savaičių, o atvažiuoti ir praktikuotis tada, kai pasnigę, kai ledo yra“, – sako drifto entuziastas.

Jis priduria, kad ateityje norėtų ten įrengti ir kitokias trasas – žvyro, su tramplinais ir panašias, kad jose galėtų laiką leisti įvairaus transporto savininkai.

Saugumas yra pirmoje vietoje

Tačiau kyla klausimas, ar bus saugu, jei aerodrome dideliais greičiais lakstys sunkiai valdomi automobiliai?

P. Petraitis sako, kad ši jo idėja derinama su Lietuvos automobilių sporto federacija, o pastaroji turi griežtas taisykles, pagal kurias užtikrinamas trasos vairuotojų, renginių žiūrovų ir pašalinių žmonių saugumas.

„Saugumas yra pirmoje vietoje. Visa trasa yra aptverta, teritoriją stebi vaizdo kameros. Yra aiškiai nurodyta, kokiu atstumu nuo trasos gali būti poilsio zona, kokiu atstumu varžybas gali stebėti žiūrovai. Nėra taip, kad į trasą koks praeivis netyčia užklys ir iššoks kažkam prieš pat nosį“, – ramina pašnekovas.

Jis priduria, kad prieš gerus aštuonerius metus toje pačioje vietoje vykdavo drifto treniruotės, o nusiskundimų jokių nebuvo, mat ir artimiausi gyventojai yra gana toli. Tiesa, Paulius pripažįsta, kad šioks toks garsinis fonas būna, tačiau jis nėra įkyrus, be to, trasa bet kuriuo atveju turės darbo valandas, tad ir arčiausiai trasos gyvenantys žmonės turėtų būti ramūs.

Idėja sulaukė didelio susidomėjimo

Tiesa, kadangi P. Petraitis pats neturi 20 tūkst. eurų, kuriuos galėtų sumokėti aerodromo savininkui, jis sugalvojo suburti neabejingų žmonių bendruomenę, kuri bendromis jėgomis padėtų įveikti startinį finansinį barjerą. Pasiūlęs metinius, mėnesinius ir vienos dienos abonementus jis sulaukė labai didelio susidomėjimo ir per porą dienų surinko daugiau kaip pusę reikalingos pinigų sumos.

„Žmonės tikrai atsiliepia, perka abonementus, vadinasi, yra norinčių, kad trasa veiktų, yra norinčių joje treniruotis bei tiesiog praleisti laiką. Prisidėti gali kiekvienas gyventojas, kuris yra suinteresuotas, kad trasa Kėdainiuose būtų, kuris norėtų turėti galimybę ateiti į varžybas arba tiesiog kurią dieną atvažiuoti ir išbandyti trasoje savo jėgas.

Turime palaikymą ir iš savivaldybės, ir iš policijos – jie tik džiaugiasi, kad bus tokia vieta, kuri leis perkelti visus, kurie laksto gatvėse, į tam skirtą vietą“, – sako Paulius.