- Remigijau, kaip nutiko, kad sugalvojote važiuoti su I. Jankovskaja?
- Padaręs gana ilgą pertrauką Lietuvos ralio čempionate (daugiau kaip dveji metai), puikiai suvokiau, kad lengva nebus, todėl į komandą ieškojau žmogaus, kuris degtų lygiai tokiu pat didžiuliu noru vėl išmėginti jėgas ralio trasose, nebūtų visiškai žalias ir gerai pažinotų ralio virtuvę, gebėtų valdyti informaciją ir atlikti visus administracinius šturmano darbus, nebijotų naujų iššūkių, būtų iniciatyvus ir geras taktikas, strategas.
Irina mane įtikino, kad puikiai atitinka šiuos visus keliamus reikalavimus. Jau pirmieji testiniai važiavimai parodė, kad pasirinkimas dėl naujojo komandos nario buvo teisingas, taig, grįžtu į ralį optimistiškai nusiteikęs ir su puikia komanda!
- Ar pasitikite moterimi šturmane?
- Man visiškai nesvarbu, kas yra antrasis vairuotojas – vyras ar moteris. Atsisėdus į lenktynių automobilį ir užsidėjus šalmus, svarbus tik profesionalumas ir susiklausymas. Mano pasitikėjimą užsitarnauja didelis noras dirbti, vienodas požiūris į užduotis, bendri tikslai, ir, žinoma, – kartu nuvažiuotų kilometrų skaičius. Komandos susigrojimą ir tarpusavio pasitikėjimą galiausiai vis tiek atskleidžia varžybų rezultatai.
- Irina, kodėl išsiskyrė keliai su Inesa Tuškanova?
- Su Inesa važiavome testiniu režimu. Aš buvau labai nepatyrusi šturmanė, todėl praėjusių metų sezono pagrindinis tikslas buvo man įgauti patirties, susipažinti su ralio virtuve bei pagrindiniais ekipažo principais. Ekipaže labai svarbus tarpusavio supratimas, bei atmosfera.
Apie Inesą negaliu pasakyti nieko blogo. Ji - puikus žmogus, gera vairuotoja, tačiau taip atsitinka, kad kartais žmonių, net ir besidominčių panašiais dalykais, siekiančių panašių tikslų, charakteriai nesutampa. O jeigu ekipaže jaučiama įtampa, ekipažas anksčiau ar vėliau išsiskiria arba netobulėja. Šiuo metu Inesa toliau važiuoja ralyje, tik kita ekipažo sudėtimi. Mano planai taip pat susiję su kitu vairuotoju.
- Važiavote su gerai žinomu ralio pasaulyje automobiliu (buvusiu R. Lipeikio „Mitsubishi Lancer EVO VI“). Ar šį sezoną keičiate automobilį? Kokie pakitimai įvykę Evo VI, jei važiuosite su tuo pačiu?
R. D.: - Automobilis tas pats ir keisti jo neplanuoju. Techninė dalis liko tokia pati, kokia buvo 2010 metais, tiesiog buvo atnaujinti saugos elementai, ir automobilis pasunkėjo dėl klasei keliamų reikalavimų, taigi teoriškai, mes tapome... lėtesni. Bet, kaip Jūs ir minėjote, – jis vis dar tas pats gerai žinomas legendinis „Evolution 6.5“!
- Kokie tikslai, lūkesčiai?
R. D.: - Sugrįžimas į ralio trasas man jau yra savaime labai svarbus sezono įvykis ir pasiekimas, o mūsų komandai dar teks mokytis dirbti kartu. Irina imli ir nuovoki šturmanė, tad mūsų raktas į sėkmę bus susikaupimas ir darnus komandinis darbas.
Manau, kad galutinėje metų rezultatų suvestinėje aukščiausią rezultatą parodyti gali tik labai stabilūs ekipažai, o greit pralėkti vieną GR kilometrą gali bet kas. Kol kas su Irina labai toli į priekį nestrateguojame, tačiau paraišką visam šių metų čempionatui jau pateikėme.
I. Jankovskaja: - Ši sezoną pagrindinis mūsų ekipažo tikslas kuo daugiau tobulėti, kuo daugiau finišuoti (manau. Remigijus mano taip pat).
Sezoną pradedu su nauju, tačiau labai patyrusiu vairuotoju. Tikiuosi, iš jo pasisemti kuo daugiau patirties, taip pat labai norėčiau, kad mano tobulėjimo kreivė kiltų tik aukštyn. Labai norėčiau nenuvilti Remigijaus, todėl pažadu dėti visas pastangas tam, kad ekipažas siektų tik aukščiausių rezultatų bei būtų ilgalaikis, pastovus, darnus ir greitas.
