Dviviečio „Škoda Sport“ istorija prasideda dar 1949-ųjų rugsėjį, kai automobilis debiutavo Čekoslovakijos „Grand Prix“ lenktynėse Brno mieste. Jis išsiskyrė pasiteisinusia „Tudor“ technologija ir elegantišku, visiškai aliuminiu pontono formos korpusu.
Būtent todėl šis modelis buvo pavadintas „blyno“ slapyvardžiu. Bolidas buvo varomas keturių cilindrų 1 089 kub. cm varikliu ir išvystė 42 AG (31 kW) galią esant 5 100 aps./min.
Norėdamas sustiprinti „Škoda“ žinomumą Prancūzijos ir Beniliukso rinkose, kur „Tudor“ jau buvo užsitikrinęs gerą vardą, gamintojas nusprendė 1950 metais startuoti 18-ajame 24 valandų Le Mano etape. Tam, kad atitiktų ištvermės lenktynių reglamentą, „blynas“ buvo pakoreguotas: buvo pridėti papildomi priekiniai naktinio važiavimo žibintai, o, siekiant pagerinti būgninių stabdžių aušinimą, priekinėse grotelėse buvo sumontuotos angos.
Net ir pailginus ratų bazę iki 2 150 mm, siekiant padidinti stabilumą, transporto priemonės svoris kartu su įrankiais ir atsarginėmis dalimis niekada neviršijo 700 kg. Vandeniu aušinamo keturių cilindrų, vos daugiau nei litro darbinio tūrio variklio galia iš pradžių siekė 32 AG (23,5 kW) esant 4 200 aps./min., tačiau prieš lenktynes jo našumas buvo padidintas. Didesnis suspaudimo laipsnis ir naudojamas benzino, etanolio bei acetono mišinys vietoje tradicinių degalų leido pasiekti iki 50 AG (37 kW), esant 5 200 aps./min.
Su 15 colių „Barum“ padangomis, PAL 12 V elektros instaliacijos sistema ir kitais komponentais „Škoda Sport“ išvystydavo iki 140 km/val. greitį. Didžiulis privalumas buvo mažos degalų sąnaudos – per lenktynes jos siekė maždaug 12 litrų šimtui kilometrų. Tai leido sutaupyti laiko, kurį kitu atveju būtų reikėję skirti degalams pildyti.
Tradicinėje „Circuit de la Sarthe“ trasoje gamyklai atstovavo Václavas Bobekas ir Jaroslavas Netušilas. Ekipažas startavo automobilių su varikliais iki 1 100 cm3 darbinio tūrio kategorijoje. Čia jis važiavo antroje pozicijoje, o bendroje įskaitoje, skaičiuojant pagal našumo koeficientą, pakilo net į 5 vietą.
Tačiau po 13 valandų lenktynininkų viltį pasiekti įspūdingą finišą sugriovė nereikšmingas techninis gedimas: įtrūkęs stūmoklio kaiščio žiedas. Nedaugelis galėjo numanyti, kad tai bus paskutinis čekiško automobilio su čekų ekipažu startas 24 valandų Le Mano lenktynėse.
Galimybė jose dalyvauti užsivėrė daugeliui metų. Įtemptas šaltojo karo politinis klimatas sužlugdė planus 1951-ųjų varžybose startuoti net su dviem modernizuotais „Škoda Sport“ automobiliais.
„Le Mans Classic 2023“: net iki 7 000 aps./min.
Po ilgos pertraukos nuo pirmojo starto „Škoda Sport“ grįžo į „Circuit de la Sarthe“ klasikinių automobilių lenktynes „Le Mans Classic“. Pirmą kartą jos buvo surengtos dar 2002 metų vasarą. Čia gali startuoti tik tie modeliai, kurie yra dalyvavę originaliose 24 valandų lenktynėse 1923–1981 metais, o dalyviai suskirstyti į šešias pagrindines ir keletą specialių kategorijų.
Kiekvienai kategorijai skiriamos 2 valandos ir 9 minutės: jos yra išskirstytos į trejas 43 minučių trukmės lenktynes. Kiekvienoms jų įpusėjus, lenktynininkai turi sustoti tam, kad pasikeistų vairuotojas.
Finalinės lenktynės prasideda tradiciniu Le Mano stiliumi: gavę starto signalą, vairuotojai iš nurodytos vietos bėga prie savo automobilių, užveda variklius ir tik tuomet išvažiuoja į trasą.
„Škoda Sport“ modelis išsaugojo originalų dizainą. Jo išskirtinumas – originalūs svirtiniai amortizatoriai ir savitos konstrukcijos vairo mechanizmas. Atliekant bandymus, keturių cilindrų variklis veikė net iki 7 000 sūkių per minutę greičiu.
Į „Le Mans Classic“ istorinis „Škoda“ modelis sugrįžo 2022-aisiais, kai kruopščiai restauruotą automobilį vairavo Stanislavas Kafka ir Michalas Velebný. Šiemet šis duetas vėl išriedėjo į legendinę trasą ir dar kartą ją įveikė „blynu“. Sportininkų klasėje greičiausiai važiavo lenktynininkai su tokiais modeliais kaip antai 1954-ųjų gamybos „Jaguar D-Type“, 1955-ųjų „Cooper T38“ bei 1958-ųjų „Maserati 250S“.
„Le Mans Classic“ istorinių automobilių lenktynės 2023 metais buvo ypatingos, mat buvo minimas jų 100-metis. Per 235 tūkst. apsilankiusių žiūrovų galėjo mėgautis išskirtinių transporto priemonių paroda, kurioje buvo eksponuojama daugiau nei 800 istorinių modelių.
