Lenktynių išvakarėse DELFI pavyko patekti į vienos populiariausių Lietuvos ralio komandų, „Ladamotorsports“ garažą ir iš arčiau susipažinti su mechanikų ir konstruktorių kasdienybe virtusiais iššūkiais.
Kiekviename ralyje raudonas Dovilo Čiutelės vairuojamas „Lada VFTS 2015“ susilaukia daugybės ovacijų, pilotai nuolat lipa ant nugalėtojų pakylos, o į varžybas šiemet jį lydės bent 15-os fanų „žigulių” vilkstinė. Tačiau koks pergalių ir šlovės receptas? Kaip senas, neaišku kiek vairuotojų pakeitęs sovietinis automobilis, virsta į monstrą, dulkių kamuoliuose paliekančiu šimtus tūkstančių kainuojančius ralio automobilius?
Dauguma detalių originalios
„Dedame geležį, bet įdedame ir širdies. Retas mato kiek darbo ir pastangų kainuoja padaryti tokį automobilį“, – tvirtina vienas komandos mecenatų ir konstruktorių Mantautas Šutinis.
Kas yra vairavęs seną „žigulį“ žino, kad įnoringą ir trapų automobilį reikia saugoti net ir gerame kelyje, tačiau komandos vyrai iš standartinio modelio padaro technika, kuria nebaisu žvyrkeliu lėkti 180 kilometrų per valandą greičiu, šokinėti per tramplinus ir rėžti aštrius posūkius dideliu greičiu.
„Vien nušveisti ir paruošti skardą, kad prie jos galėtų ką nors „lipinti“ reikia daug pastangų. Mes paliekame originalų kėbulą, priekinį tiltą, variklis taip pat originalus, tačiau leistinais būdais padidintas jo patikimumas ir galingumas“, – pasakojo M. Šutinis.
Kaip jis vėliau paaiškino, variklis tampa galingesnis dėl praplatintų cilindrų, šiuolaikinės kuro įpurškimo sistemos, daug prisideda elektronika, modifikuotos oro paėmimo ir išmetimo sistemos.
„Kaskart vis kitoks variklis išeina. Sunku pasakyti, koks bus jo galingumas. Pamatysime tik išvažiavę į lenktynes, tada dar gal galėsime ką pareguliuoti“, – kalbėjo pašnekovas.
Konstruktorius čia pat pridūrė, kad niekada negali būti užtikrintas savo darbu, bet reikia tikėtis ir fortūnos prisilietimo.
„Ne visi patobulinimai suveikia kaip turėtų. Galima sakyti, kad kovojame su pačia medžiaga. Rinkoje yra daug kinų falsifikatų ir nesame tikri, kad gauname tas medžiagas, kurias deklaruoja gamintojas, o dažnai neturime laiko ir lėšų išbandyti jas trasoje“, – kalbėjo konstruktorius.
Tikisi įskiepyti meilę technikai
Paklaustas, kaip vėlų vakarą, mažą biudžetą turinti komanda, gali suburti didžiulį būrį mechanikų, M. Šutinis nusišypsojo ir pasidžiaugė, kad bent pusė prie automobilio kūrimo prisidėjusių žmonių yra jauni savanoriai.
„Aš džiaugiuosi dėl to, kad pas mus atėjo daug jaunimo, kuris domisi šiais dalykais. Iš pradžių jiems galime pasiūlyti tik smulkių darbų, bet ir iš jų jie pasimoko daug. Įgavę šį pradžiamokslį žmonės susidomi techniką ir taip gal po truputį pavyks pakelti Lietuvos inžinerijos lygi“, – kalbėjo M. Šutinis ir apgailestavo, kad tik per mažai abiturientų renkasi tiksliuosius mokslus.
„Nusipirkti ir susireguliuoti sportinį automobilį šiandien gali bet kas. Reikia tik pinigų ir pagal gamyklinius nurodymus atsukti ir prisukti keturis varžtukus. Visai kitas reikalas susikonstruoti pačiam. Taip mes kuriame Lietuvai, laviname mechanikus, inžinierius, suteikiame progą pasilikti, o ne emigruoti“, – reziumavo pašnekovas.
Tarp dešimties garaže zujusių vyrų šmirinėjo ir vienas paišinas jaunuolis. Vytautas komandai padeda jau metus. „Nuo šeštadienio temiegojau 14 valandų, o šiąnakt nenusimato nė valandos poilsio“, – kalbėjo Vytautas. Vaikinas teigė nebijąs šalčių varžybų dieną.
„Azartas ir jaudulys neleidžia nusiraminti kol lauki grįžtančio automobilio tada nejauti ir jokio šalčio“, – kalbėjo Vytautas.
Iki vėlyvos penktadienio popietės mechanikai konstruos automobilį, o vakare iškeliaus į Uteną, kur jų lauks techninė komisija.
Pats konstruoja, pats važiuoja
D. Čiutelė yra nepamainomas šios komandos narys ne tik dėl to, kad yra puikus vairuotojas. Su mechanikais jis pluša nuo pat ankstyvo ryto iki išnaktų. Neabejotinas to pliusas – idealus automobilio pažinimas.
Ne vienas internautas yra matęs filmuotą medžiagą, kai D. Čiutelė įsirėžia į pusnį, bet prieš grįždamas į trasą paprašo žiūrovų pakelti automobilį, kad galėtų pažiūrėti, kas nutikę vairo traukei ar, prakiurus karteriui, iš kito automobilio detalių pasigamina sunkiai nupasakojamą tepalo grąžinimo sistemą.
Tiesa, pats D. Čiutelė nepanoro kalbėtis su DELFI. Visada linksmas ir atviras žmogus prieš lenktynes griežtai laikosi prietarų – jokių interviu, jokių kamerų automobilio salone.
Nežinia ar tai susiję su prietarais, ar nemiga, bet D. Čiutelė garaže atrodė tarsi transo būsenoje. Savaitę neskusta barzda, fanatiškas žvilgsnis įsmeigtas į automobilį ir preciziški veiksmai tobulinant automobilį.
Dėl dešimties metų šio lenktynininko ir jo komandos įdirbio, „Halls Winter Rally“ varžybose raudonasis „žigulis“ startuos iš 22-os pozicijos bendroje įskaitoje.
