Egzaminą išlaikė pernai
Tokio aukšto rango lenktynių, kaip Europos čempionato etapų varžybos, Tarptautinė automobilių federacija (FIA) nepatiki rengti bet kam. Pirmą kartą tokį atsakingą egzaminą kroso entuziastai iš Žemaitijos laikė lygiai prieš metus, kai jiems buvo patikėta surengti pirmąsias Europos čempionato varžybas.
“Tačiau iki tol teko nueiti kryžiaus kelius”, - įvykusioje varžybų spaudos konferencijoje prisiminė vienas pagrindinių šios idėjos iniciatorių, automobilių sporto klubo “Ketorė tekėnė” prezidentas Dainius Padgurskis.
Iš aštuonių Lietuvoje esančių automobilių kroso trasų tik vienintelis Plungės rajone Babrungo seniūnijoje Pauošnio kaime įsikūręs “Žemaitijos” auto-moto sporto kompleksas gali didžiuotis tarptautine FIA licencija, leidžiančia rengti tokio rango varžybas. Tačiau ir ši licencija gauta ne už gražias akis. Brandos egzaminas išlaikytas dar užpernai, kai čia vyko Šiaurės Europos šalių (NEZ) lenktynės, kurios kartu buvo ir Europos kroso čempionato kandidatinės varžybos.
Pernai dar kartą trasą ir visą kompleksą inspektavo FIA lenktynių trasų inspektorius Marcelis Martinas, kurio verdiktas buvo galutinis.
Po mėnesio “Žemaitijos” trasoje įvyko ir pirmosios Europos čempionato etapo lenktynės, kurių metu FIA komisaras Klausas Štichas įteikė oficialų dokumentą – FIA licenciją, leidžiančią “Žemaitijos” sporto komplekse iki 2008 metų sausio 1 dienos rengti tarptautines automobilių kroso lenktynes.
Susilaukė puikaus įvertinimo
Pernai surengtos pirmosios tokio rango varžybos sukėlė ne tik vietinės publikos, bet ir daugelio šilto ir šalto mačiusių užsieniečių susižavėjimą. Varžybų uždarymo ceremonijoje kalbėjęs lenktynių komisarų kolegijos pirmininkas, FIA kroso komiteto narys K.Štichas teigė, jog tai buvo vienos gražiausių ir geriausiai organizuotų lenktynių.
Debiutinės lenktynės “Žemaitijos” trasoje tapo įsimintina švente ne tik sportininkams, bet ir tribūnas bei praėjimus, net vaizdingas aplinkines kalvas tirštai aplipusiems žiūrovams.
Jiems ir lenktynių spaudos centre akredituotiems beveik 70-čiai užsienio ir šalies žurnalistų nemenka staigmena tapo Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus apsilankymas trečiąją varžybų dieną, kai vyko finaliniai važiavimai. Užsieniečiai sakė nesitikėję tokio garbaus svečio dėmesio lenktynių organizatoriams, dalyviams ir žiūrovams.
Tačiau tuo stebėtis pernelyg nederėtų. Mat dar tik galvojant apie tokio lygio lenktynes Lietuvoje buvo suburta „Žemaitijos“ sporto komplekso globėjų taryba, kurios garbės prezidentu sutiko tapti pats Lietuvos Prezidentas V.Adamkus.
Kad būtų galima surengti Europos čempionato varžybas – didelių ir ne vieno žmogaus pastangų reikalaujantis triūsas, liudija ir šiemetinė nepuoselėtina slovakų patirtis, kur dėl organizacinių nesklandumų jau neįvyko planuotos antrojo etapo varžybos.
Lietuviams tokios bėdos negresia. Jų lūkesčius šiemet pasirodyti bent jau ne prasčiau nei pernai iš dalies patvirtina ir pernykščio čia vykusių varžybų nugalėtojo, vėliau tapusio ir Europos čempionu, vokiečio Helmuto Wildo atsiųsta pirmoji dalyvio paraiška.
Dar daugiau dėmesio žiūrovams
Varžybų organizatoriai šiemet “Žemaitijos” trasoje, kurioje antrus metus paeiliui rengiamos Europos automobilių kroso čempionato V etapo lenktynės ir kurių sąmata siekia net 496 tūkstančius litų, pasirengę priimti apie 15 tūkstančių žiūrovų.
Atnaujintos iš automobilių padangų sumontuotos tribūnos, į kurias vienkartinis bilietas bet kuriai dienai (treniruotės, kvalifikaciniai važiavimai ir pačios varžybos) kainuos 15 litų.
Įrengta speciali daugiau kaip 1000 žmonių talpinanti sirgalių (VIP) tribūna, į kurią bilietas visam savaitgaliui kainuos 100 litų. Ji pastatyta patogioje vietoje, netoli starto - finišo linijos, iš kur atsiveria puikus vaizdas į visą 950 metrų ilgio varžybų trasą, kurios minimalus plotis 12, o maksimalus – 18 metrų.
Įrengtos ir specialios varžybų stebėjimo vietos neįgaliesiems, papildomos automobilių parkavimo aikštelės abipus kelio, vedančio į “Žemaitijos” sporto kompleksą. Beje, papildomai už automobilio parkavimą žiūrovams, įsigijusiems bilietus į renginį, mokėti nereikės.
Varžysis visi pajėgiausieji
Varžybų rengėjai bei trasos šeimininkai tikisi, kad į Plungę atvyks visi, dalyvaujantys čempionato batalijose. Spaudos konferencijoje D.Padgurskis informavo, kad paraiškas jau yra pateikę 45 sportininkai iš devynių šalių : Čekijos, Belgijos, Latvijos, Olandijos, Rusijos, Šveicarijos, Vokietijos, Vengrijos ir Lietuvos.
Pernai entuziastingi žemaičiai itin šiltai palaikė keturis lietuvius, gynusius šalies garbę - bagių meistrus Romualdą Vitkų ir Leoną Vedeikį bei kėbuliniais automobiliais lenktyniavusius Paulių Pleskovą ir Nerijų Naujokaitį.
Iš šio ketverto šįmet Europos kroso čempionato batalijose varžosi tik vienas P.Pleskovas, važiuojantis ta pačia “Ford Puma”.
Atskiruose čempionato etapuose, tarp jų ir Plungėje, važiuos Šarūnas Glikas, Linas Norkus ir galbūt Leonas Vedeikis.
P.Pleskovas čempionatą pradėjo Vengrijoje
Pirmojo etapo varžybose, kurios įvyko tolimoje Portugalijoje, P.Pleskovas nedalyvavo. Antrojo etapo varžybos Slovakijoje, kaip jau minėta, neįvyko. Tad lietuvis debiutavo tik Vengrijoje, prieš tris savaites Nirado mieste surengtose trečiojo etapo lenktynėse.
Pirmojo diviziono sezono debiutinėse lenktynėse lietuvis su “Ford Puma” finišo liniją kirto ketvirtas, į priekį praleidęs tik praėjusių metų čempioną vokietį Helmutą Wildą, vengrą Tomašą Karajį ir rusą Aleksandrą Kvašniną ir pelnė 13 įskaitinių taškų.
Beje, ir pernai Plungėje Paulius kovėsi su tais pačiais varžovais, kurie neatrodė daug pranašesni už lietuvį. Galbūt išskyrus tik vokietį, nugalėjusį Plungėje, o sezono pabaigoje pasipuošusį čempiono laurais.
Po jau įvykusių Europos čempionato dviejų etapų varžybų pirmauja H.Wildas, surinkęs 40 taškų. P.Pleskovas, kuris dalyvavo tik vieno etapo varžybose, su 13 taškų kol kas šeštas tarp 19 klasifikuotų šio diviziono lenktynininkų.
Lietuviai meistriškumu dar neprilygsta
“Stebėdami tokio rango lenktynes turime pripažinti, kad mūsų automobilių sportas dar nepasiekė to išsvajoto senųjų Europos šalių lygio, todėl dar negalime pasigirti ir išskirtiniais rezultatais”, - šie Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) prezidento Romo Austinsko būsimų varžybų spaudos konferencijoje pasakyti žodžiai - bene geriausias atsakymas į klausimą, kodėl lietuviai dar nedrįsta mesti pirštinės Senojo žemyno kroso grandams.
R.Austinskas teigia esąs įsitikinęs, jog Plungėje rengiamos Europos čempionato varžybos taps geru impulsu žengti kokybinį žingsnį ir Lietuvos automobilių sporte.
Kovos ir dėl LASF taurės
Pagal FIA reglamentą Europos čempionato varžybų organizatorius kartu su šalies automobilių sporto federacija turi teisę tokio rango lenktynių metu rengti palaikymo varžybas.
“LASF nusprendė pasinaudoti tokia proga ir patikėjo ASK “Ketorė tekėnė” surengti ir 2006 metų Lietuvos automobilių kroso LASF taurės varžybas”, - informavo LASF generalinis sekretorius ir šių varžybų oficialus stebėtojas Donatas Večerskis.
Jose galės dalyvauti visi pajėgiausieji šalies kroso meistrai, kuriems tai bus gera proga su nacionalinius reikalavimus atitinkančiais automobiliais pasivaržyti ne tik dėl teisės vadintis LASF Taurės savininku, bet ir susipažinti su Europos automobilių kroso asų gyvenimu ir jų technikos paruošimo “virtuve” bei praleisti du smagius vakarus varžybų organizatoriaus dovanojamuose turininguose renginiuose.
Žiūrovams tai gera proga palyginti mūsų šalies sportininkų sugebėjimus bei įvertinti jų meistriškumą Europos kroso grandų fone, sakoma "Visus Bonus" pranešime žiniasklaidai.
