Vėlų antradienio vakarą abu pretendentai – Gintaras Furmanavičius ir Romas Austinskas – klubiečiams Lietuvos Respublikos Seimo konferencijų salėje po valandą pasakojo apie nuveiktus darbus ir dėstė vizijas, kaip būtų galima LASF veiklą kilstelėti į kokybiškai naują lygmenį.

Pirmasis „išpažintį“ atlikęs dabartinis LASF vadovas G. Furmanavičius pabrėžė, kad šįkart pasirinkimas bus daromas tarp dviejų kardinaliai priešingų komandų. Išdėstęs savo požiūrį į 2009-aisiais įvykusį perversmą federacijoje (tada iš posto buvo išverstas R. Austinskas, po poros metų bylinėjimosi trumpam atgavo prezidento regalijas), ginčų maratoną su ralio meistrais, perrinkimo siekiantis G. Furmanavičius pasidžiaugė, kad viso to pasekmėje buvo sutvarkyta praktiškai visa lenktynių organizatoriams ir sportininkams aktualių teisės dokumentų bazė. Atviras klausimas likęs tik su populiariųjų žiedinių lenktynių „Fast Lap“ ir bene 15 metų Širvintų automobilių sporto klubo (SASK) vadovo Vyginto Šulinsko rengiamų įvairaus kalibro varžybų legalizavimu.

„Galima padaryti visokiausių kompromisų išskyrus tuos, kurie susiję su saugumo reikalavimais. Būdami FIA nariais privalome paisyti tarptautinių teisės aktų, kategoriškai draudžiančių lenktyniauti akivaizdžiai minimalių saugumo reikalavimų neatitinkančiais automobiliai. Nebent šalies automobilių sporto bendruomenė nuspręstų, kad mums su FIA nepakeliui“, – retoriškai klausė G. Furmanavičius.

Dabartinis LASF vadovas taip pat garsiai suabejojo, ar tikrai Lietuvai savo keliuose trūks-plyš reikia surengti 400 000 eurų kainuojantį vienos dienos WRC šou. Pernykštę patirtį, kai Druskininkų apylinkėse aplankę aukščiausios prabos ralio meistrai keiksnojo akyse suyrančius kelius ir publikos nesuvaldančius lenktynių organizatorius, G. Furmanavičius pripažino buvus labai skaudžia.

„Šioje vietoje reiktų atkreipti dėmesį, kad pavyzdinėmis laikomų lietuviškų lenktynių organizatoriai, kviečiami prisidėti prie WRC karavano sutiktuvių, ultimatyviai pareiškė nesileisią į jokią kooperaciją ir arba darys renginį vieni, arba nedarys visai. Nuostabą kelia ir tai, kad už teisėjavimą dviejuose dubliuotuose greičio ruožuose mūsiškiai ralio arbitrai paprašė 26 000 litų honoraro“, – apgailestavo LASF prezidentas, kai kurių automobilių sporto funkcionierių veiklą pavadinęs „šeimyniniu verslu“.

Visgi G. Furmanavičius siūlė nepersistengti plakant save už klaidas ir pasidžiaugti sėkmingais projektais: pirmą kartą Lietuvai dėmesį parodžiusio FIA prezidento vizitu, fantastišku brolių Jono ir Igno Gelžinių pasirodymu FIA jaunųjų talentų akademijoje, Arno Paliukėno pakvietimu dirbti teisėju tarptautiniame FIA tribunole, puikia kartingo akademijos veikla ir panašiais dalykais.

Beveik visas oponento paminėtas problemas palietė ir antrasis N40 vyrų autoklubo svečias R. Austinskas. Jis priminė, kad 2009-aisiais maištas LASF prasidėjo po to, kai Lietuvoje atsirado pirmasis WRC klasės bolidas kuriuo buvo siekiama Lietuvos ralio čempiono titulo bendroje įskaitoje. Kadangi toks automobilis, techniniu požiūriu, anuomet populiarias N4 ar A8 grupių mašinas pranoko, kaip kad plaukmenis mūvintis plaukikas baseine pranoksta basakojus varžovus. Todėl didelė dalis ralio bendruomenės pasipriešino sportinės kovos principų iškraipymui, o LASF buvo įvelta į teismus.

„Nors G. Furmanavičius anuo metu palaikė „liberalią“ LASF poziciją, po pralaimėtų procesų pats dėkojo didžiajam teisybės ieškotojui Rokui Lipeikiui, nes ginčų metu iš tiesų buvo sudėlioti svarbūs taškai reglamentuose. Dabar praktiškai nebėra dėl ko bartis“, – priminė R. Austinskas.

Beje, buvęs LASF vadovas pripažino, kad praėjusių metų pabaigoje pats siūlė G. Furmanavičiui dirbti drauge. Ši pozicija pasikeitė po diskusijų su kai kuriais automobilių sporto bendruomenės aktyvistais bei G. Furmanavičaius paskelbtu anonsu, su kokia komanda jis dirbtų gavęs pasitikėjimo kreditą dar vienai kadencijai – R. Austinsko pavardės tame sąraše nebuvo, o ir pats sąrašas iš esmės niekuo nesiskyrė nuo dabartinio...

„Man pačiam tikrai nereikia jokių „antpečių“ – į LASF dirbti einu tik todėl, kad man nuoširdžiai rūpi automobilių sporto reikalai. Be to, turiu idėjų, kaip ką dėlioti, kad esamos problemos būtų greičiau ir efektyviau sprendžiamos. Tikrai neisim draudimų keliu. Mano manymu viskas vyktų kur kas sklandžiau jei kiekvieno LASF komiteto sudėtyje dirbtų bent po vieną lenktynių organizatorių, sportininkų, saugos, teisėjų korpuso atstovą“, – tikino R. Austinskas.
N40 autoklubas

Išklausę abiejų pretendentų į LASF prezidentus monologų ir atsakymų į klausimus, N40 vyrų autoklubo nariais patys dar gerą pusvalandį diskutavo, kurią kandidatūrą palaikyti. Klubo ir didžiausios Lietuvos ralio komandos vardu šeštadienį vyksiančiuose rinkimuose balsuosiantis Algirdas Kazlauskas, paprastąja balsų dauguma, buvo įpareigotas paremti R. Austinsko kandidatūrą.

Kaip praneša LASF, prezidento rinkimai bus tiesiogiai transliuojami internetu.