Ralio bazėje kartu su tokių tolimų valstybių kaip JAV, Japonija ar Argentina plevėsuoja ir Lietuvos, Latvijos ir daugelį varžovų bei kolegų nustebinusios kovojančios Ukrainos vėliavos.
Lietuviai susitiko Monake
Istorinių automobilių raliui startas buvo duotas ketvirtadienio vakarą, tad jo dalyviai visą naktį ir penktadienio rytą kelią skynėsi link pirmą lenktynių etapą ženklinančio Monako.
Pagal ilgametes renginio tradicijas „Rally Monte Carlo Historique“ dalyviai startuoja iš skirtingų miestų ir važiuoja į etapo finišą skirtingais keliais.
Du lietuvių ekipažai – Tadas Vitkevičius ir Feliks Krivickij, vairuojantys 1978 m. gamybos SAAB 96 V4, ir Karolis Raišys su Ovidijumi Meilūnu, važiuojantys su 1961-ųjų laidos „Jaguar MKII“, – startavo už 360 km nuo Monako esančiame Milane.
Trečioji lietuviška Andriaus Vaitekūno ir Pauliaus Beniušio įgula, raliui pasirinkusi vokišką „Volkswagen Karmann Ghia Coupe“, lenktynes pradėjo Vokietijoje, Heseno žemėje esančiame Bad Homburge, kurį garsina mineraliniai vandenys, kurortai ir kazino, ir kurie, žinoma, šįkart nei tautiečių, nei jų varžovų nedomino.
„Dalyvauti istoriniame Monte Karlo ralyje – kiekvieno senovinių automobilių gerbėjo svajonė“, – sakė šiose prestižinėse lenktynėse debiutuojantis A. Vaitekūnas, prieš ketverius metus išskirtinį „Volkswagen Karmann Ghia Coupe“ įsigijęs labdaros aukcione Kalifornijoje.
T. Vitkevičiui tai jau antrasis startas šiame prestižiniame ralyje. Prieš dvejus metus Tadas su šturmanu Vėjūnu Toleikiu, vairuodami tada daugeliui bemaž nematytą ir nemenkai nustebinusį egzotiškąjį 1968 m. gamybos ZAZ 965, kelią Monako link skynėsi per Alpių serpantinus ir laimėjo ralį.
„Debiutinis ralis – tai tarsi apšilimas dublerių komandoje, o dabar – šuolis į pagrindinę, kur atsakomybė visiškai kita. Štai kad ir pirmojo etapo krūvis – 970 kilometrų, tačiau sunkumai mūsų su Feliksu negąsdina, tad tikimės su gerbėjais pasimatyti finiše“, - lenktynių starte kalbėjo „Vilduja Racing“ atstovas T. Vitkevičius.
Po trumpo poilsio Monake T. Vitkevičiaus, A. Vaitiekūno ir jau septintą kartą šiame ralyje dalyvaujančio K. Raišio ekipažai, kurių automobilių startiniai numeriai atitinkamai 181, 182 ir 208, šeštadienį ir sekmadienį toliau varžysis antrojo ir trečiojo „Rally Monte Carlo Historique“ etapų lenktynėse.
Iš viso „Rally Monte Carlo Historique“ dalyvių laukia 17 etapų, kurių bendras ilgis netoli 3 tūkstančių kilometrų.
Lietuvių žygis į Monte Karlą prasidėjo prieš 93 metus
Monte Karlo ralio atradėjais laikomi du Lietuvos aviacijos karininkai Klemensas Martinkus ir Jonas Pyragius, kartu su kitais 107 ekipažais garsiajame ralyje debiutavę 1931 m.
Du lietuviai aviatoriai, dideli automobilių sporto entuziastai ralyje dalyvavo su Kaune įsigytu „Oakland Model 101 Roadster“. Dėl užpustytų šalies kelių jiems teko startuoti ne iš Kauno, bet iš Karaliaučiaus, o automobilį geležinkeliu gabenti iki Kybartų, iš kur ekipažas savais ratais pasiekė Karaliaučių ir iš ten startavo.
Pradėjus lenktynes iš Karaliaučiaus, ekipažui teko įveikti 2644 km. 1931-aisiais K. Martinkus su J. Pyragiumi užėmė aukščiausią iš visų lietuvių, bet kuriais metais dalyvavusių Monte Karlo ralyje - 30 bendrosios įskaitos vietą.
K. Martinkus kartu su Jonu Valaičiu sparnus į Monte Karlo ralį kėlė ir 1933 m. ir turėjo startuoti iš Talino, tačiau lenktynių protokoluose abu sportininkai pažymėti kaip nefinišavę.
Tarp 144 ekipažų, 1934 m. Monte Karlo ralio dalyvių, yra ir pirmojo Lietuvos karo lakūno Prano Hiksos bei kartu su juo važiavusių žmonos Irenos, inžinierius Jono Gromadskio ir Česlovo Burbos pavardės.
Jie važiavo su patobulintu „Hudson Essex Terraplane“ automobiliu ir savo klasėje užėmė 23 vietą, o bendroje įskaitoje – 37-tą.
P. Hiksa dalyvavo ir 1935 m. Monte Karlo ralyje, o kompaniją jam vėl palaikė žmona ir
Vaclovas Jagminas su savo antrąja puse. Iš 149 ekipažų tais metais finišą pasiekė 103, o lietuviai buvo 67-ti.
Ketvirtasis ir paskutinis lietuvių bandymas šturmuoti Monte Karlą buvo 1937-aisiais, kai ralio bacila per P. Hiksą užsikrėtęs prie „Ford Eifel“ vairo sėdo Č. Burba drauge su Vaclovu Šulcu, startavę iš Stavangerio (Norvegija). Jie finišavo 72-ti iš tais metais lenktynių baigmę pasiekusio 81 ekipažo.
Tarp jų ir trijų automobilių ekipažai, vežantys lietuviškąją trispalvę ir Vytį.
