Komandos vadovas Linas Ramoška teigė, jog viskas nutiko gana spontaniškai. Pirmą kartą jis tiesiog sulaukė skambučio su pagalbos prašymu, mat vienas lenktynininkų nusipirko ralio reidui skirtą lenktynininko Ginto Petraus „Desert Warior“ automobilį ir paprašė pagalbos ruošiantis varžyboms. Tad jau keletą mėnesių intensyviai dirbanti komanda netrukus debiutuos tarptautinėje arenoje.
„Po pirmojo pokalbio buvo dar keli, po jų – daugiau nei du mėnesiai labai intensyvaus darbo, treniruočių, konsultacijų. Dabar mes jau po truputį kraunamės lagaminus į birželio 20-ąją prasidėsiančias „Italian Baja“ varžybas, – pasakoja komandos vadovas Linas Ramoška. – Tiesa, čia „Toyota Hilux“ neišvysite – per artimiausius keletą mėnesių šis automobilis gyvens technikų rankose ir „į aikštelę išbėgs“ tik rudenį vyksiančiose „Baja Poland“ varžybose. Iki to planuojame toliau sukti kilometrus su „Desert Warrior“ ir dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio varžybose“.
Komandos formavimas
Komandos vadovas sako, kad dar kovą ėmėsi formuoti komandos sudėti. Taip šalia Edvino Juškevičiaus atsirado Aisvydo Paliukėno ir Dariaus Biesevičiaus pavardės.
„Nepaisant to, kad Aisvydas labai jaunas, jo gyvenimo aprašymas tikrai įspūdingas: WRC etapai, lenktynės Portugalijoje, netrumpa patirtis Lietuvos ralio čempionate, taip pat viena ausimi buvau girdėjęs ir Benedikto Vanago pagyrų. Kiek kitokia situacija yra su Darium „Biesu“ Biesevičium – tai yra žmogus, kuriam jaučiu labai didelę pagarbą, žmogus su patirties bagažu, tad jam sakyti, jog „aš čia vadovausiu komandai“ buvo nepatogu. Trumpai tariant, vienintelis klausimas su Dariumi buvo kaip jį įkalbinti prisijungti“, – sako L. Ramoška.
Susitarti dėl techninės pagalbos Lietuvoje vykstančiose „4x4 Perimetro“ varžybose nebuvo sunku – ralio reido ir Lietuvos ralio čempionato varžybų kalendoriai nesikerta, tad technikai nusprendė imtis jiems šiek tiek pažįstamo automobilio aptarnavimo. Kiek kitokia situacija buvo su ilgesnės distancijos užsienio varžybomis – daug karčios patirties su savadarbiais automobiliais turintis technikas ilgų maratonų vengė, nujausdamas, jog vėl teks plušti per naktis.
„E. Juškevičius nukeliavo pas D. Biesevičių norėdamas prisimatuoti naują sėdynę ir nusprendė, jog laikas paspausti ir galutinai sutarti dėl užsienio varžybų. Jeigu esate matę „Biesą“, suprasite, jog jį paspausti taip pat lengva kaip poliarinę mešką. Po trumpos diskusijos, patyręs inžinierius atsakė, jog atsisako maratoninės projekto dalies, nes nebenori per naktis kariauti su savadarbiais automobiliais. Perklausus, ką reikia daryti, kad jis sutiktų, mechanikas atrėžė: „Nusipirkit „Hilux“, tada galėsim važiuoti“. Grubiai taip mūsų garaže atsirado Vaidoto Žalos automobilis, o D. Biesevičius nebeturi kur trauktis – žodis ne žvirblis“, – pasakoja L. Ramoška.
Tiesa, komandos vadovas atskleidė, jog toks pirkinys buvo planuojamas nepriklausomai nuo mechanikų pageidavimų. Visi trys Lietuvos ekipažai išbandė ir įrodė, jog imtis rimtų varžybų su „automobiliu už pigiau“ yra sunkiai įmanoma ir tai pareikalauja daugiau pastangų ir valios.
„Tai yra faktas, šios pamokos išmokti iš naujo nereikia. Nuo pirmos projekto dienos mes žinojome, jog „Desert Warrior“ gali išmokyti važiuoti, bet nebūtinai atvežti į rimtesnių varžybų finišą, tad D. Biesevičiaus ultimatumas kiek paspartino dalykus“, – kalbėjo jis.
Pavyzdinė pasiruošimo programa
Anot komandos vadovo, Lietuva yra puiki šalis, jei norisi dalyvauti ralio reido varžybose. Trys itin stiprūs ekipažai Dakaro ralyje per kone dešimtmetį leido matyti jų progresą ir klaidas, tad pradėdama kelionę sunkiausių pasaulio varžybų link, komanda žino, kur ir kaip reikia eiti.
„Fizinės treniruotės su „Fitness 4 Race“ specialistais, navigacijos treniruotės su Lietuvos ralio reido čempionato organizatoriumi Gediminu Grigaičiu, valandomis skaičiuojami pasivažinėjimai ir mokymai su Vaidotu Žala bei Dakaro žiniuonio Sauliaus Jurgelėno pasakojimai – taip atrodo pastarieji keli mėnesiai“, – pasakoja L. Ramoška.
Anot jo, bent kartą per savaitę komanda stengiasi sėsti prie sportinio automobilio vairo. Jei treniruotės vyksta ne „Auto Moto parke“, tai kasdieniu visureigiu mokomasi naviguoti po miškuose paruoštą trasą.
„Trumpai tariant, darome viską, kad per trumpą laiką surinkti visą įmanomą patirtį ir Italijoje startuoti ne kaip „čainykai“, – tęsia komandos vadovas.
