- 2016-ųjų profesionalaus ralio sezonas Lietuvoje prasideda neįprastai vėlai – „Žemaitijos ralis“ bus pirmoji proga palenktyniauti savų žiūrovų akivaizdoje. Ar tokia ilga pertrauka pakoregavo jūsų ekipažo planus? Kaip dirbote siekdami optimalios sportinės formos?
Kadangi su „kovine“ technika treniruotis labai brangu, norus riboja orų ir geografinės ypatybės (pažliugusiais keliais nėra galimybės treniruotis), tai dėmesys buvo sutelktas tobulinant piloto įgūdžius: motorikos, matymo lauko, reakcijos ugdymas.
Progresas buvo, tačiau apmaudu, kad ankstyvą pavasarį išlindęs alkanas moskitas įgėlė į kairę koją ir įnešė infekciją, koja sutino, galėjau vaikščioti tik su ramentais, o uždegimo slopinimui prireikė begalės medikamentų. Teko akivaizdžiai įsitikinti, kad vaistai ne tik gydo, bet ir slopina – daugiau kaip pusę pasirengimo etape pasiekto progreso nusinešė gydymas.
- Ar skiriasi pasiruošimo varžyboms algoritmas priklausomai nuo to, kur vyksta čempionato etapas: Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Latvijoje? Kokius specifinius „Žemaitijos ralio“ bruožus išsiskirtumėte?
Technikos ir padangų pasiruošime algoritmus sprendžia lyderiai, kuriems svarbi kiekviena sekundė. Mūsų ekipažo dar laukia ilgas tobulėjimo kelias, todėl pasiruošimui specialių receptų technikai neturime.
Jei liks laiko, pabandysime paeksperimentuoti derindami LED „Laser“ šviestuvus su tradiciniais ilgų šviesų „lampoidais“. Spėjome užfiksuoti, kad „Laseriai“ labai gerai „dirba“ miške, kur nereikia matyti toli į priekį – jie sukuria turbūt geresnį matomumą nei dieną.
Bet dulkėse, rūke, lyjant, taip pat ilgose tiesiosiose „Laser“ turi akivaizdžių trūkumų lyginant su tradiciniais halogenais.
Prisimenant ankstesnius startus su automobiliu „Honda Civic Type-R“, Žemaitijos keliai buvo negailestingi šio automobilio stabdžių apkaboms. Ilgesnėse tiesiosiose „bulvių tarka“ vadinama banguota danga „užvibruodavo“ stabdžius ir šie užsikirsdavo.
Dėl šios priežasties du kartus teko pabuvoti už kelio ribų. Vieno tokio incidento metu įlėkėm į ūkininko kiemą, apvažiavom lentų krūvą ir vėl grįžome į trasą. Džiaugiamės, kad pataikėme pro vartus ir didelių nuostolių išskyrus išgąsdintų vištų ir apstulbusios ūkininko gaspadinės nepridarėme.
Patobulinti techniką padėjo patys žemaičiai, geriausiai žinantys savo kelių iššūkius „Honda“ technikai: pasufleravęs sprendimą pateikė Egidijus Savickas, kuris žinias perėmė iš paties „Žemaitijos ralio“ tėvo Tomo Savicko. Džiaugiuosi tokiu sportininkų bendradarbiavimu ir geranoriška pagalba.
- Kuriais metais „Žemaitijos ralyje“ pasiektais rezultatais ar įgyta patirtimi džiaugiatės labiausiai? Kas labiausiai džiugina ir kas labiausiai neramina šiųmetinio ralio išvakarėse? Kokius tikslus sau keliate?
2015-aisiais pirmąją dieną čia teko važiuoti be sankabos, į startą išvažiavome su neveikiančia pasikalbėjimo įranga ir neveikiančiais papildomais naktiniais žibintais. Tad buvo žiauri, bet gera pamoka derinant mechanikų veiksmus prieš startą ir tikrinant jų darbo rezultatus.
Naujajame „EVO IX“ bolide po šios pamokos ant panelės atsidaro atskiras saugiklių blokas, su perdarytais atskirais kontūrais elektros grandinėms, atsarginiai saugikliai, užrašai: dabar viskas aišku, viskas po ranka, išvadas padarėme, iš klaidų mokomės.
Tikslus keliame labai aukštus: finišuoti, įgyti patirties, susipažinti su mūsų ekipažui nauju automobiliu.
- „Žemaitijos ralis 2016“ bus bendras Lietuvos-Latvijos čempionatų etapas. Ar sekate, kas vyksta Latvijos ralio meistrų stovykloje? Kurį „braliuką“ laikote savo konkurentu?
Su kuo mes konkuruojame, paaiškės po šių metų sezono. Tarp Latvijos sportininkų turiu favoritą – „N40-Egzotika“ komandos legionierių Janį Vorobjovą. Gerbiu jį už stabilumą, atkaklumą, meistriškumą, profesionalumą.
Ypač įsiminė jo įspūdingas finišas pernai „Žemaitijos ralyje“, kada paskutiniame greičio ruože pasivijo gerokai atitolusius varžovus ir užėmė 1-ą vietą.
Kas vyksta Latvijos auto sporto padangėje itin akylai neseku, tačiau manau, kad pastaraisiais metais jų čempionato lygis gerokai nukentėjo dėl vietinės sporto federacijos netinkamų sprendimų.
Mūsų federacijoje taip pat buvo bandymų panašiems sprendimams. Blogai, kai nepaisoma didžiosios sporto bendruomenės dalies nuomonės ir finansinių galimybių, o bandoma tenkinti keleto lobistų interesus, prisidengiant FIA reikalavimais ir kitais garsiais, tačiau su realybe mažai bendro turinčiais dalykais. Pirmiausia reikėtų paisyti nacionalinių sporto interesų ir siekti kuo didesnio sporto masiškumo ir populiarinimo.
- Latvijos čempiono titulo šiais metais siekia Suomijos ralio vunderkindas Kalle Rovanpera. Kas iš Lietuvos jaunųjų ralio talentų galėtų mesti jam iššūkį?
Vaidotas Žala ir Martynas Samsonas, su nedidelėm išlygom dėl „jauno“ amžiaus.
- Už kurio „Žemaitijos ralyje“ startuosiančio ekipažo pergalę statytumėte didžiausią sumą jei būtų surengtas totalizatorius? T. y. turi daugiausia galimybių laimėti bendroje įskaitoje, automobilių visais keturiais varančiais ratais ir varomų viena ašimi?
– Nesvarbu kas laimės, bet aš palaikau tuos, kurie laimi meistriškumu ir stabilumu, o ne arklio galiomis, piniginės dydžiu ar lobistine įtaka.
E. Gelūno tobulėjimą persėdus į galingesnę techniką turėsite galimybę savo akimis stebėti greičio ruožuose jau birželio 17-18 dienomis bendrame Lietuvos ir Latvijos ralio čempionato etape „Žemaitijos ralis 2016“. Bilietus į varžybas galite įsigyti jau šiandien „Tiketa“ kasose.
