„Baltic Karting Academy“ kartu su „Kartlando mokykla“ jau kurį laiką sujungę jėgas jaunuolius moko ne tik sportinio vairavimo pagrindų, bet visų įgūdžių reikalingų dalyvavimui lenktynėse, o pirmieji mokiniai jau turėjo galimybę treniruotis vairuojant automobilį lenktynių trasoje.
„Su trimis savo mokiniais buvome išvykę į Estijos Parnu trasą, kurioje praleidome tris dienas su komandos automobiliu „BMW E30 330i“ ir iš „KTK Racing Division“ skolintu „BMW E36 325i“. Pilotai Justas Kasperiūnas, Lukas Stanišauskas ir Tautvydas Vaškelis įveikė po 70 ratų, mokėmės, kaip pasiruošti automobilį išvažiavimui į trasą, kaip pasikeisti ratus, atlikti pilotų keitimą ir panašių dalykų, reikalingų lenktynėms“, – apie pirmąjį išvažiavimą į trasą pasakojo „Baltic Karting Academy“ įkūrėjas Edvardas Grabliauskas.
Mokinių emocijos – aukščiausias darbo įvertinimas
Visiems trims jauniesiems sportininkams Parnu trasa ir BMW automobiliai buvo savotiškas krikštas lenktynių trasoje – visi lyg susitarę pasakojo, kad tai buvo išskirtinė ir įdomi patirtis, o noras toliau siekti lenktynininko karjeros nuo to tik padidėjo.
„Ateities planų dar tiksliai nežinau, bet turbūt lipti į automobilį. „Paragavus“ automobilio tikrai atsirado daugiau noro lenktyniauti ir daugiau noro eiti į autosportą!“, – įspūdžiais dalinosi Justas Kasperiūnas.
Jam antrino ir drauge trasą išbandęs Lukas Stanišauskas: „Ateities planai yra mokytis, tobulėti ir toliau siekti tapti profesionaliu lenktyninku, pabandžius noras pasidarė dar stipresnis“
Nuoseklus mokymosi kelias ir pirmieji ratai
„Pirmuosiuose ratuose buvo daug adrenalino ir baimės, bet su kiekvienu tolimesniu ratu baimė mažėdavo. Pradžioje sunkiausia buvo priprasti prie naujos mašinos, o dar tokio „žvėries“, tai ir stabdžiai, mechaninė pavarų dėžė, sportinis vairas – viso to kartuose nėra“, – apie pirmuosius ratus trasoje su automobiliu prisiminė Tautvydas Vaškelis.
Panašia patirtimi pasidalino ir Lukas Stanišauskas: „Važiuodamas pirmuosius ratus jaučiausi šiek tiek nedrąsiai, baidžiausi kitų trasoje važiuojančių automobilių. Manau man tai ir buvo sunkiausia. O pažangą manau tikrai dariau, jei ne su kiekvienu ratu, tai su kiekviena sesija“.
E. Grabliauskas pasakojo, jog mokiniai, prieš išvažiuodami į trasą porą savaičių mokėsi bazėje turimu lenktynių simuliatoriumi, o to rezultatas puikiai pasimatė nuvažiavus į Estiją. Edvardui antrina ir treneris Ignas Palaima, vaikus treniruojantis nuo „Kartlando mokyklos“ iki pat išvažiavimų į trasą ir, ateityje, lenktynių: „pirma išmokti su simuliatoriumi, o tik tada sėsti į sportinį automobilį trasoje yra ir pigesnis, ir saugesnis būdas, o tai praėję vaikai trasoje pasirodė puikiai ir disciplinuotai. Turėjome kelis apsisukimus ir išvažiavimus iš trasos, bet Estijoje esanti trasa yra dėkinga savo saugumu, tad pasidarėme išvadas ir, jeigu situacija leis, šiemet dar važiuosime į Estiją. Norisi surinkti būrelį vaikų, su kuriais turime tikslą dalyvauti varžybose“.
Su simuliatoriumi treniravęsi Justas ir Lukas tvirtino, kad valandos, praleistos mokantis trasą virtualiai davė vaisių ir atsisėdus į automobilį buvo kur kas lengviau: pradedant tuo, jog buvo galimybė iš anksto susipažinti su automobilio valdymo subtilybėmis, pavarų keitimu ir baigiant susipažinimu su trasa ir teisingų stabdymo taškų susidėliojimu. Prie simuliatoriaus prisėsti galimybės šį kartą neturėjęs Tautvydas sakė, kad ši patirtis būtų padėjusi jaustis užtikrinčiau sėdant prie vairo pirmaisiais ratais.
Ir nors gali pasirodyti, kad jauno lenktynininko kelias yra tik smagus ir nebūtinai labai sudėtingas, treneris I. Palaima, sukaupęs didelę patirtį automobilių sporte, toliau pasakojo apie tai, su kokiomis situacijomis tenka susidurti naujokams prie automobilio vairo: „Pirmą kartą atsisėdus prie automobilio vairo atsiranda daug daugiau kintamųjų, nei važiuojant kartu – veidrodėliai, kėbulo gabaritai, važiuoklė ir jos darbas. Reikia turėti omenyje tai, kad mokiniai yra tokio amžiaus, kad vairuotojo pažymėjimo dar neturi ir prie šių, galėtų pasirodyti savaime suprantamų dalykų, dar nėra pripratę. Tikslas – lenktynės, tad reikės išmokti ir lenktyniavimo manevrų.“
Ateityje – kitas automobilis ir lenktynės
Po pirmosios treniruotės trasoje su automobiliu abu vyrai priėjo vienos išvados – reikalingas kitas automobilis tam, kad užaugtų aukšto lygio sportininkai.
„Išvažiavę į trasą padarėme išvadą, kad su šiuo projektu viskas yra gerai ir jaunimą traukti į automobilių sportą galime jau nuo jaunų dienų, bet taip pat nusprendėme ir tai, kad reikia šiuolaikinio sportinio daikto, skirto lenktyniauti nūdienoje – greičiausiai jau mūsų mokiniai lenktyniaus pavaras junginėdami lopetėlių už vairo pagalba, o stabdžiai turės ir ABS sistemą. Taigi, turime planą įsigyti sportinį automobilį kitam sezonui“, – kalbėjo Ignas Palaima.
„Faktas yra tai, kad šitą mokymo procesą norime daryti tęstinį ir auginti paauglius automobilių sportui, o kaip egzaminas jiems turėtų būti dalyvavimas endurance tipo varžybose. Galvojame net apie lietuviškąjį „Le Maną“ – Palangos tūkstančio kilometrų lenktynes. Tikslas 2022 metai. Komanda šiuo metu derasi su pardavėjais dėl „Renault Clio Cup IV“ sportinio automobilio, kuris ir taps mokymosi priemone“, – džiugiai apie ateities planus pasakojo „Baltic Karting Academy“ vadovas Edvardas Grabliauskas.
Pasak vyrų jaunuoliai noriai ir entuziastingai įsitraukia į šį sportą, o talentingų vairuotojų šiuo metu Lietuvoje auga tikrai ne vienas. Tarp besitreniruojančių galima sutikti ir ne vieną merginą, tad aiškėja ir dar viena tiesa, kad automobilių sportas nėra vien tik vyrų žaidimų aikštelė. Komanda intensyviai dirba, treniruojasi ir tikisi, kad sąlygos leis dar išvažiuoti į treniruotes trasoje šiemet, o ilgai netrukus pasirodyti ir ištvermės tipo lenktynėse.
