Debbie Dougherty, komunikacijos mokslų profesorė, tyrinėjo galios sampratą, darbovietės kultūrą ir verbalinės bei neverbalinės komunikacijos interpretacijas. Profesorė aiškinosi, kodėl pasitaiko seksualinio priekabiavimo atvejų, rašo www.sciencedaily.com

„Galia, - sako ji. - Tai buvo dažniausias atsakymas. Jį girdėjau nuolat. Vis dėlto galios apibrėžimų nustačiau ne vieną“.

Galios apibrėžimas skiriasi priklausomai nuo lyties. D.Dougherty vertinimai buvo grįsti 23 dalyvių (vienuolikos moterų ir dvylikos vyrų) nuomonėmis. Vidutinis dalyvių amžius – trisdešimt aštuoneri, kiekvienas dalyvis dirbo kompanijoje vidutiniškai septynerius metus. Nė vienas neturėjo daktaro laipsnio.

Diskusijų grupėse jie atvirai kalbėjo apie seksualinį priekabiavimą ir patvirtino tai, dėl ko kai kurie tyrinėtojai ginčijasi – seksualinis priekabiavimas yra daugiau galios, nei sekso dalykas. Iš esmės moderatoriai nė neklausė dalyvių apie galios problemą.

Nustatyta, kad:

Vyrams galia susijusi su formalia viršenybe ir jie seksualinius priekabiautojus regi daugiausia kaip vadovus.

„Esu galingas, todėl galiu seksualiai priekabiauti“, - sako D.Dougherty, aiškindama tokių veiksmų priežastis. Vyrai pripažino, kad kolegos gali priekabiauti vienas prie kito, bet toks elgesys daugiausia įvertinamas kaip „nesusipratimas“.

Moterys galią regi kiek kitaip: formalioji viršenybė yra tik viena seksualinio priekabiavimo pusė. Profesorė sako, kad moterims neretai visi kompanijos darbuotojai atrodo kaip galimi priekabiautojai – priekabiauti gali pradėti bet koks asmuo, kuris suvokiamas kaip turintis tam tikrą galią.

Vyrai ir moterys skirtingai suvokia, kokie veiksmai, elgesys ir bendravimo formos turi būti pripažinti seksualiai įžeidžiančiais. Taip pat skiriasi jų požiūris į tai, kaip galia darbovietėje susijusi su seksualiniu priekabiavimu. Tyrime dalyviai nepripažino, kad jie galią apibrėžia skirtingai.

„Faktas, kad vyrai ir moterys vartoja tuos pačius žodžius apibrėžti skirtingam elgesiui, gali būti susijęs su tuo, kad seksualinis priekabiavimas vis dar egzistuoja, - teigia profesorė. - Taigi jei vyras galvoja, kad seksualiai priekabiauja tik vadovai, jis nesivaržo seksualinių užuominų laidyti kolegei. Tuo pat metu toji kolegė įvertina tas užuominas kaip galios apraišką ir priskiria jas seksualiniam priekabiavimui“.

D.Dougherty sako, kad gauti duomenys pabrėžia seksualinio priekabiavimo problemos dydį ir būtinybę apie tai kalbėti.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją