"Mus, gamintojus, prekybos centrai verčia atiduoti prekes labai pigiai. Kai pamatau, kiek už šią prekę priversti mokėti gyventojai, pradedu prekybininkams pavydėti", – sakė vienos mėsos perdirbimo įmonės vadovas. Atskleisti, už kokią kainą jis tiekia produkciją į parduotuves, verslininkas atsisakė – esą jį, kaip ir visus kitus tiekėjus, saisto griežtos konfidencialumo sutartys.
"Patikėkite, jie uždirba labai daug. Negaliu pasakyti kiek, bet antkainiai žvėriški", – antrino pieno perdirbimo bendrovės vadovas.
Duonos gaminių įmonės atstovas skaičiavo, kad kai kurių prekių kainos pakeliui nuo sandėlio iki lentynų beveik padvigubėja. Nepanoręs prisistatyti verslininkas atskleidė, kad 46 proc. bandelės kainos atsiriekia prekybininkai, o įmonei, atsiskaičius gamybos sąnaudas, lieka vos 2 proc.
Didžiausi antkainiai – mėsai
Didžiausią prekybos centrų paslaptį saugo Agrarinės ekonomikos institutas. Jis stebi, kaip keičiasi rinkos dalyvių – žemdirbio, perdirbėjo ir prekybininko – kainos ir kokią dalį jos sudaro. Institutas analizuoja ne visas prekes, nes palyginti aukštos pridėtinės vertės produktų, pavyzdžiui, dešros, sūrių ar pyragų, kainas įvertinti sunku.
Menkesnės pridėtinės vertės produktų kainas stebėti, anot instituto specialistų, paprasta. Ne pirmus metus stebimos geriamo pieno, išpjaustytos pigiausios mėsos, paukštienos, kiaušinių, juodos duonos ir batono kainos.
Tyrimai rodo, kad visi prekybos tinklai didžiausius antkainius taiko miltams (apie 35 proc.), kiaulienai (35 proc.) ir jautienai (40 proc.).
Prekybininkai neretai tikina, kad kai kurioms prekių grupėms taikomi ypač maži, vos kelių procentų, antkainiai. Instituto tyrimai rodo ką kita: mažiausias antkainis, taikomas batonui, siekia 15 proc. Iki 20 proc. antkainis skaičiuojamas pieno produktams, apie 20 proc. – duonai, apie 25 proc. – kiaušiniams.
Brangsta ne dėl antkainių
Agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vadovas Albertas Gapšys pastebi, kad daugelio prekių kainos auga vien dėl didėjančių supirkimo kainų. Iš instituto sudarytų kainų grandinių matyti, kad 2007–2008 m. prekybininkų naudai didėjo jautienos ir vištienos kainos.
Prekybininkų antkainis kai kurioms prekėms, anot A.Gapšio, yra išaugęs iki 40 proc. Neoficialiai kalbama, kad kai kurioms prekėms taikomas ir dar didesnis antkainis.
"Jeigu mano produkcija lentynose kainuoja dvigubai brangiau, nei ją parduodame prekybininkams, nesunku suskaičiuoti, kad antkainis sudaro 100 proc.", – pabrėžė vienos maisto gamybos įmonės vadovas.
Antkainių ribos nepasiteisintų
Praėjusios kadencijos Seimas svarstė, ar nevertėtų nustatyti antkainių ribų. Planuota, kad didmeninės prekybos įmonės, prekiaujančios maisto produktais, negali imti didesnio nei 15 proc., o mažmeninės prekybos – didesnio nei 20 proc. antkainio. Tačiau kelis kartus inicijuotas balsavimas žlugo.
A.Gapšio nuomone, vargu ar prekybinių antkainių reguliavimas leistų pažaboti kainų augimą, nes prekybininkai sugalvotų įvairiausių kitų mokesčių. Be to, dėl tokio ribojimo daugiausia nukentėtų nedidelės parduotuvės, kurių prekybos sąnaudos didesnės nei stambių.
"Tokį ribojimą būtų galima įvesti tik dominuojantiems prekybos tinklams, tačiau reikėtų tinkamai reglamentuoti šio ribojimo taikymo tvarką. Kartu kyla klausimas, kaip tai būtų kontroliuojama ir kas tai darytų?" – svarstė A.Gapšys.
Specialistai įsitikinę, kad kainas rinkoje geriausiai reguliuoja paklausos ir pasiūlos santykis. Augant gyventojų pajamoms sparčiau didėja ir vartojimas, o tai lemia kainų augimą.
"Padėtį gali pakeisti krizė. Per visas krizes kainos ritasi žemyn", – pabrėžė A.Gapšys.
Pieno kainos dalys (proc.)
Augintojų 26
Perdirbėjų 54
Prekybininkų 5
PVM 15
Jautienos kainos dalys (proc.)
Augintojų 39
Perdirbėjų 13,8
Prekybininkų 42,4
PVM 4,8
Kvietinių miltų kainos dalys (proc.)
Augintojų 32,1
Malūnų 14,7
Prekybininkų 37,9
PVM 15,25
Ruginės duonos kainos dalys (proc.)
Augintojų 10,3
Malūnų 13,9
Kepėjų 36,5
Prekybininkų 24
PVM 15,25
Kiaulienos kainos dalys (proc.)
Augintojų 49,9
Perdirbėjų 8,6
Prekybininkų 36,8
PVM 4,8
Specialisto komentaras
Marius Busilas, Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius:
Antkainių ribos – neįmanomas dalykas laisvosios rinkos ekonomikoje. Net Baltarusijoje neribojami prekybininkų antkainiai. Labiausiai būtų pažeisti smulkiųjų prekybininkų interesai. Kaimuose esančių parduotuvių antkainiai paprastai būna didesni, nes jos parduoda mažiau prekių. Esame apskaičiavę, kad mažai parduotuvei per mėnesį reikia gauti mažiausiai 100 tūkst. litų pajamų, kad ji išgyventų.
Tokia apyvarta – retenybė regionuose, todėl antkainių ribos tik sužlugdytų smulkųjį verslą. Vidutinis prekybininkų antkainis Lietuvoje neviršija 25 proc. Jeigu toks ribojimas būtų taikomas tik didiesiems prekybos tinklams, vargu ar tai pasiteisintų, nes stambieji paprastai turi galimybę taikyti mažesnį antkainį, nes užsako didesnį prekių kiekį.
Specialisto komentaras
Jūratė Šovienė, Konkurencijos tarybos narė:
Konkurencijos taryba imasi tyrimų tik gavusi informacijos apie rinkos dalyvių susitarimus dėl antkainių. Bet koks konkurentų tarimasis dėl kainos, dėl jos dalies arba dėl nuolaidos yra draudžiamas Konkurencijos įstatymu. Tokio kartelio dalyviams bauda gali siekti iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų. Mūsų šalyje yra laisva konkurencija, antkainius reguliuoja rinka. Jeigu juos reguliuotų valstybė, netektume laisvos rinkos. Suvokdami, kad konkurencija yra gėris, neturėtume reguliuoti antkainių, nes tai būtų žingsnis atgal.
Pastaruoju metu Konkurencijos taryba tiria aštuonis galimus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, tačiau detalesnės informacijos kol kas pateikti negalime, nes tyrimai dėl galimų kartelinių susitarimų dar nebaigti.
