Ketvirtadienį P. Veličkos apeliacinį skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija nuosprendį ketina paskelbti jau kitą savaitę. Šioje baudžiamojoje byloje taip pat yra nuteistas dar vienas vyriškis – Povilas M., tačiau jis su teismo nuosprendžiu sutiko ir jo neapskundė.
„Jam tai nėra svarbu", - prieš teismo posėdį DELFI sakė P. Velička. Jis nesutinka su apylinkės teismo verdiktu ir tikisi, kad bus išteisintas dėl nusikaltimų, kurių jis esą nepadarė.
Pateikė įregistruoti suklastotus dokumentus
Bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas nustatė, kad P. Velička iš kaimyno Boleslovo S. ketino įsigyti 0,3544 ha žemės sklypą bei jame esančius septynis statinius. Senyvo amžiaus vyriškiui verslininkas žadėjo už sklypą sumokėti rinkos kainą, todėl juo pasitikėdamas kaimynas atidavė visus žemės sklypo dokumentus.
Boleslovas S. pareigūnams nurodė, kad P. Velička jam siūlė pasirašyti dokumentus, nors tuo metu pinigų neturėjo. Kelis mėnesius nuosavybės dokumentus pralaikęs verslininkas 2006-ųjų gegužę juos kaimynui grąžino ir pareiškė, jog sklypo su statiniais nepirks.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad P. Velička buvo sukūręs naują planą. 2006-ųjų birželio 16-ąją jis paruošė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį tarp savo pažįstamo Povilo M. ir žemės sklypo savininko Boleslovo S. Pagal ją šis sutiko sklypą ir statinius parduoti už 70 tūkst. litų.
Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad jeigu Boleslovas S. persigalvotų ir sklypo neparduotų, jis turėtų grąžinti ne tik 70 tūkst. Lt, bet ir sumokėti kur kas didesnę baudą – 100 tūkst. Lt.
Preliminariąją sutartį turėjo pasirašyti pirkėjas Povilas M. ir pardavėjas Boleslovas S., tačiau pastarasis tikina, kad jokio sandorio nebuvo sudaręs.
Sklypo savininkas pagalbos ieškojo policijoje
Sutartį dėl sklypo ir statinių pardavimo rugpjūčio 21-ąją P. Velička pristatė į Registrų centro Vilniaus filialą ir užregistravo. Kaip tik tuo metu žemės sklypą kitam žmogui ketinęs parduoti ir į Registrų centrą dokumentų tvarkytis atvykęs Boleslovas S. sužinojo, kad jis jau yra sudaręs sutartį.
Vyriškis rugpjūčio 25-ąją kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Netrukus apie policijos tyrimą sužinojęs P. Velička atvyko į Registrų centrą ir paprašė išregistruoti anksčiau pateiktą preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį.
Pareigūnai įtarė, kad Boleslovo S. parašus dokumentuose galėjo suklastoti P. Velička, tačiau to nepavyko nustatyti: pirkimo ir pardavimo sutarties originalo verslininkas policijai neparodė, o iš kopijų, kurios buvo aptiktos Registrų centre, ekspertizės neatliekamos.
P.Velička parodymus keitė net 4 kartus
Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu P. Velička pateikė net keturias versijas. Iš pradžių jis nurodė, kad nieko apie žemės sklypo pardavimą. Tik vėliau, kai pareigūnai gavo P. Veličkos Registrų centrui pasirašytų dokumentų kopijas, jis prisipažino, jog tvarkė dokumentus Registrų centre.
Galop garsus verslininkas pareiškė, kad į jį kreipėsi iš matymo pažįstamas žmogus ir paprašė už atlygį padėti sutvarkyti dokumentus. Su žmogumi, kurio asmens duomenų ir net telefono P. Velička teigė neturįs, jis susitikdavo „reikiamu metu ir reikiamoje vietoje".
Maža to, verslininkas pareiškė, kad Registrų centre dokumentus jam atnešė paslaptingojo pažįstamojo draugas.
P. Velička teisme gynėsi, kad iš pradžių jam esą net nekilo įtarimų, jog dokumentai gali būti suklastoti. Apie aferą jis teigia sužinojęs tik tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Prokurorė: akivaizdu, kad dokumentus suklastojo verslininkas
Tačiau kitokios nuomonės yra Vilniaus apygardos prokuratūros Apeliacinio skyriaus prokurorė Diana Kasparavičienė. Valstybinė kaltintoja teisme pareiškė, kad P. Velička buvo susipažinęs su visais Boleslovo S. nuosavybės dokumentais, todėl jis be didelių problemų galėjo juos suklastoti.
„Pasižiūrėjus į dokumentuose esantį Boleslovo S. parašą net ne ekspertui tampa aišku, kad tai ne jo parašas, o jį bandyta nukopijuoti, - sakė prokurorė. – Kad P. Velička žinojo, jog dokumentai yra suklastoti, net nekyla abejonių, nes jis pats šiuos dokumentus suklastojo. Be to, P. Velička teismui nepateikė dokumentų originalų ir ne kartą klaidino teismą".
Valstybinės kaltintojos teigimu, įtariamajam teismas leidžia pateikti įvairias versijas, tačiau tokiu atveju jo parodymai turėtų būti pripažinti kaip nepatikimi.
Advokatas: gal senukas neatsimena, kad pasirašė?
P. Veličkos advokatas Juozas Gaudutis įsitikinęs, kad Vilniaus apygardos teismas kailinių gamybos ir prekybos verslu užsiimantį verslininką turi išteisinti.
Ketvirtadienį teisme jis pareiškė, kad apkaltinamajame nuosprendyje nėra paneigta nuteistojo versija, jog P. Velička dokumentus tvarkė už piniginį atlygį. Be to, jis įsitikinęs, kad apylinkės teismas neįrodė, jog verslininkas klastojo dokumentus.
„P. Velička neneigia, kad Registrų centrui pateikė dokumentus, tačiau iš tikrųjų ji nežinojo, jog jie yra suklastoti", - sakė J. Gaudutis.
Teisininkas taip pat suabejojo žemės sklypo savininko parodymų objektyvumu. „Žmogus yra senyvo amžiaus, tad gal iš tikrųjų jis neatsimena, jog buvo pasirašęs tuos dokumentus?" – svarstė advokatas.
