Šeimos draugės - biologinis nonsensas. Pagalvokite, ar gerai jaučiasi patelės, įsileidusios į savo lizdą svetimas pateles? Ne, teritorijos gynimo instinktas verčia jas rodyti dantis, nagus ir urgzti, prisiartinus svetimai. Juk ana gali suvilioti jos patiną arba pasiglemžti ką nors: maistą, vaikus ar dar kokią nors gėrybę. Todėl jokių šeimos draugių gyvūnų pasaulyje nebūna.

Tad gal tuo žmonės ir skiriasi nuo gyvūnų, pasakysite jūs, kad vadovaujasi ne tik instinktais? Gal kaip tik geroji samarietiška siela ir verčia moteris įsileidinėti į savo namus kitas moteris, vaišinti jas vynu, kava ir brendžiu bei aptarinėti vyrus, madas, vaikus ir santykius?

Psichoanalizėje yra žinoma tokia psichologinė gynyba - reakcijos formavimas. Tai kai mes, tarkime, jaučiame neapsakomą meilę ir svetingumą tam žmogui, kam pasąmoningai jaučiame pyktį ir norą jį likviduoti. Reakcijos formavimas tarsi apsaugo mus nuo pavojingų agresyvių impulsų, ir mes nuoširdžiai nejaučiame priešiškumo svetimam, netgi kiek mus išnaudojančiam ir trukdančiam asmeniui. “Aš nemoku pykti ir netgi myliu savo priešus”- sako žmonės, dažnai neigiantys savo agresiją arba dangstantys ją priešingais jausmais.

Galbūt šeimos draugės fenomenas - tai tiesiog vykęs moterų konkurencijos slopinimas?

Tačiau vykęs jis būna ne visuomet ir kartais priveda iki liūdnų pasekmių.

Pakrutinkite savo smegenis ir prisiminkite, ar mažai jūs girdėjote istorijų apie tai, kaip vyrą suviliojo žmonos draugė?

Tuomet prie draugiškų jausmų prisideda jūsų nerimas, pyktis, nusivylimas, ir siaubingas įniršis.

Moterys neretai stebisi ir klausia su priekaištu ir apmaudu:

Kaip tu taip galėjai? Ir dar vadiniesi mano drauge?”

Ir nekaltomis akimis žiūri į tą, kuriai ilgą laiką:

Leisdavo lankytis savo namuose;
Palikinėdavo viename kambaryje kartu su vyru;
Kurią vakarais prašydavo savo vyro palydėti;
Apie kurią vyro klausdavo: argi ji tau nepatinka?

Paklauskite vyrų – daug kas patvirtins šią keistą moterų savybę - tarsi stumti juos visokiomis užuominomis į draugių glėbį.

Moterys! Būkite nuoširdžios ir prisipažinkite, kad jūs kartais pačios kasate sau duobę, nes žaidžiate vieną iš populiarių žmonių santykiuose žaidimų (apie juos plačiau parašyta E. Berno knygoje “Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės”). Ir šių žaidimų esmė, kulminacija ir finalinis aktas- su siaubu sušukti: kodėl aš buvau tokia naivi ir akla! Ir tai - po viso to, ką aš esu jai/jam padariusi! Žaidžiate? Žaiskite.

Nežaisti žaidimų? Juk viskas iš tiesų labai buitiška ir dėsninga. Juk tai taip natūralu: žmona vyrui - žmogus pažįstamas, patirtas, paragautas. O draugė - nauja moteris. Naujas patiekalas ant stalo. O jei ji dar netekėjusi, jei naudoja tam tikrą kosmetiką, jei save prižiūri?

Ir iš jos pusės labai aišku. Jūs turite, jos akimis, gerą, įdomų, jai naują vyrą. Kažin ar ji dar patraukli? Ar gali jaudinti? O jei jis toks nelaimingas, toks draugės užguitas? Pats laikas jį paguosti ir padėti jam taip, kad būtų gyvenimas saldesnis. Aišku, po to užeina sąžinės priekaištai, bet ką gali padaryti, kai jausmai jau aptemdė protą? Gėda, jei sužino, kaltė, jei nesužino... Bet visa tai - po to. O dabar paklausiu aš jo, kaip jam darbe sekasi...

Kam, na kam žmonos įsileidžia į savo lizdą gyvates?

Galbūt tvirtai santuokai garantuoti į šeimą nepageidaujama kvieti draugių, ypač jaunesnių, lieknesnių, seksualesnių ir turinčių vilioklės reputaciją?.

Tačiau tuomet moteriai imtų kažko trūkti. Trūktų moteriškos dvasios. Ir moters savijautai palaikyti imtų trūkti draugės. Dvynės. Sielos atspindžio. O tai jau nesveika moters esačiai, savasčiai ir kaip tik norite tai pavadinkite.

Kai kurios moterys neįsigilinusios sako: tam, kad aš pasijusčiau moterimi, man reikalinga tik tiek, kad į mane kreiptų dėmesį vyrai. Atseit, tik iš ugningų vyrų žvilgsnių ir pareina tas jaudinantis erotinis susijaudinimas, kuris sudaro moteriškumo esmę. Ir tai tiesa. Tačiau ne visa tiesa. Taip, taip, moterims reikia palaikymo, solidarumo ir iš moteriškos bendrijos. Tik moteris gali iki galo suprasti moterį. Ir nereikia moterims be galo ir be krašto reikalauti supratimo iš savo nesupratingų vyrų.

Seksologai gali patvirtinti - seksualine prasme moterį geriau nei vyras galėtų patenkinti kita moteris, jei tik netrukdytų vienas niuansas - normalios moters kita moteris seksualiai nelabai traukia. Na gal vos vos. Tačiau jei jau traukia, tai patikėkite: tik moteris žino, kaip geriau glamonėti kitos moters spenelius, kaip neskubėti ir kaip prailginti malonumą. O visai ne vyras. Tuo tarpu vyrai geriau supranta kitus vyrus, nei savo žmonas. Ir nors moteriai ir atrodo, kad jos vyras yra nesupratingas, vyro draugams taip neatrodo.

Todėl ir vyrui reikalingi draugai. O moteriai - draugė.

Tik tarp moterų moterys visiškai atsipalaiduoja ir persismelkia ta ypatinga moteriška dvasia, kurioje nėra įtampos, o yra laisvė, apsikeitimas emocijomis, žaidimai ir juokeliai. Atsirastų tokioje bendrijoje vyras - iš kart prasidėtų įtampa, norai patikti, pasikeistų pokalbių temos, humoras, netgi laikysena.

Šeimos draugė - tai moters palaikančioji grupė.

Šeimos draugė yra ir labai praktiškas atradimas:

Su šeimos drauge galima kalbėtis apie vaikus ir prašyti juos pažiūrėti;
Ji praneša apie kultūrines naujienas ir madas;
Su ja galima pasidalinti jausmais ir nuomonėmis apie šeimą, psichologiją, santykius;
Su ja galima burtis ir medituoti;
Su ja galima klausytis muzikos ir netgi šokti...
Ir t.t.

Taigi kol kas mes galime sustoti prie tokios išvados: šeimos draugės moterims labai reikalingos, tačiau jų buvimas - tai rizika. Ir ką gali žmonos daryti, kad sumažintų šią riziką?

Pirmiausia paklausti savęs, ar jos to nori. Juk gyvenime šiokia tokia rizika - tai šaltukas nugaroje, tai įtampa, tai nervų kutenimas. Gal kam kaip tik patinka žaisti pavojingą žaidimą?

Tačiau patinka iki tam tikro laipsnio. Todėl pajutusios, kad vyras svyruoja, o ypač jei santykiai su juo atšalo, žmonos gali padaryti štai ką.

Ogi papasakoti savo vyrui apie kelias savo draugės savybes, kurių jis nežino. Kalbėti reikia būtinai gerai. Jokiu būdu neverta peikti ir kritikuoti geriausios draugės! Juk ji jūsų draugė. Labai veiksmingas būdas atbaidyti vyrą nuo jos vilionių - papasakoti, kaip jūsų geriausia draugė svajoja ištekėti. Ir kaip ji turi į tai teisę. Arba paminėti, kaip giliai ji moka mylėti save ir pasirūpinti savimi. Kartais - bet ne visuomet, atsargiai!- padeda toks pasiūlymas - eik ir pakviesk tu ją pašokti, pavaišink ją kokteiliu. Eik, ir pasistenk neįsitempti. Tau gi reikia nuo manęs pailsėti... Vyrus tokie dalykai atšaldo.

Tačiau mes jau perėjome į kažkokių manipuliacijų sritį. Todėl siūlau šiuos patarimus kuo greičiau užmiršti. Ir iš viso. Kokie dar gali būti pavojai iš šeimos draugės? Mes ją mylime. Gyvenimas trumpas, ir vienam jį praleisti nesinori. Kvieskime ją į svečius ir tuoj pat!

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)