- Kaip tapote modeliu? Tik nesakykite, kad pastebėjo gatvėje.
Pastebėjo mokykloje. Pakvietė į vieną iš Lietuvos modelių agentūrų. Nenorėjau, spyriojausi, bet tėvai, sužinoję tokią naujieną, labai palaikė ir drąsino išbandyti save.
- Kaip klostėsi karjera? Dizaineriai iškart puolė verbuoti?
Dizaineriai neverbuoja. Pradedančios merginos atlieka fototestą, o jau agentūros pareiga jas reklamuoti, pasiūlyti užsakovams. Iš pradžių darbo neturėjau daug – nusifotografavau keliuose merginoms skirtuose žurnaluose. Jaunutė neturėjau patirties, ir „bukas“ – aplankas, į kurį dedamos fotosesijų nuotraukos, nebuvo labai geras. Tačiau per vieną atranką gavau pasiūlymą vykti į Milaną.
- Važiavote kupina vilčių pavergti madų pasaulį?
Milane buvau du kartus. Važiuojant į Milaną nereikia tikėtis, kad tavęs laukia stulbinanti karjera. Tenka kiekvieną dieną vaikščioti po atrankas, kol sulauki darbo pasiūlymų. O merginų išties daug, kad tave pastebėtų, reikia gerokai pasistengti. Merginos dažniausiai būna apgyvendinamos apartamentuose su keliomis kambario kaimynėmis. Gyvenimo sąlygomis tikrai nesiskundžiau. Agentūra duodavo dienpinigių, kuriuos galėjome išleisti transportui, maistui ar dar kam nors.
- Tiesa, kad dėl mokslų atsisakėte kelių pelningų pasiūlymų?
Taip, nevykau į Pietų Korėją ir Taivaną.
- Azijoje mada taip pat klesti?
Ir dar kaip! Manekenės Rytuose, pavyzdžiui, Japonijoje, uždirba daugiausiai.
- O kiek jos uždirba Lietuvoje?
Nedaug. Uždarbis svyruoja nuo 100 iki 1000 litų.
- Per dieną?
Pinigai mokami už darbą – fotosesiją, kolekcijos demonstravimą.
- Tiesa, kad kai kurie dizaineriai atsilygina dovanomis?
Pažįstu keletą dizainerių, kurie taip atsilygina už pasirodymą: leidžia išsirinkti kokį nors drabužį iš senos kolekcijos. Tačiau dažniausiai atsilyginama grynaisiais.
- Ar iš tikrųjų modelio darbas toks lengvas, kad apie jį svajoja kas antra paauglė?
Užsienyje sunkiau. Duoda į rankas žemėlapį ir liepia keliauti per kokias dešimt atrankų, kurios yra visiškai skirtingose miesto pusėse. Atėjusi į atranką negali atrodyti pavargusi – privalai kuo nors sudominti užsakovą. Kitaip tariant, save parduoti.
- Kokių savybių reikia turėti, kad pirktų? Nejaugi neužtenka vien dailios išvaizdos?
Ne. Privalai būti užsispyrusi, turėti aktorinių sugebėjimų. Užsakovas per dieną pamato gal šimtą merginų ir reikia pasistengti, kad jis įsimintų kaip tik tave.
- O kuo išskirtinė Jūs?
Manau, kad esu įdomaus tipažo.
- Ar kada piktnaudžiavote tuo, kad esate daili, o dar ir dirbate modeliu?
Esu gana savikritiška, tad visada randu, kaip save pakritikuoti. Kad esu modelis, žino tik pažįstami, draugai, šeimos nariai. Savo darbu nepiktnaudžiauju, nes nenoriu, kad žmonės, vos susipažinę su manimi, būtų valdomi kokių nors stereotipų.
- Jūsų širdies draugas stereotipų nepaisė?
Buvo prisiklausęs visokių mitų, bet greitai suprato, kad nėra dėl ko nerimauti.
- Ko nepatartumėte jaunoms mergaitėms, besiveržiančioms į šį verslą?
Reikia būti stipriai. Užsienyje kai kurioms sunku atlaikyti krūvį, keliami dideli reikalavimai išvaizdai. Visiems yra tekę girdėti, kaip merginos kankinasi dėl svorio.
- Taip pat visi esame girdėję, kad mesti svorį joms padeda kvaišalai.
Teko matyti ir tokių merginų. Vienos vartodamos kvaišalus „laikosi dietos“, kitos tokiu būdu bėga nuo streso. Bet čia kiekvienos asmeninis reikalas. Nemanau, kad šis reiškinys būdingas tik manekenėms – tai tampa visuotine problema.
- O kaip dėl valgymo sutrikimų – tiesa, kad dažna manekenė balansuoja tarp gyvybės ir mirties?
Mados pasaulyje šiuo metu vyrauja itin lieknų merginų tipažas. Kai kurios, norėdamos bet kuria kaina išsilaikyti ant podiumo, imasi drastiškų priemonių. Pasekmės - anoreksija, bulimija. Aš tokių problemų neturėjau.
- Jums pavyksta išlaikyti puikią figūrą, nepiktnaudžiaujant dietomis?
Leidžiu sau viską. Galima sakyti, kad laikausi studentiškos dietos.
- Studijuojate Vilniaus universitete. Kodėl nutarėte nesieti ateities su modelio darbu?
Taip, esu antrakursė, mano galva prašosi žinių! Man mokslai visada buvo pirmoje vietoje. Modelio darbas – tik po jų.
- Demonstruojate gražius drabužius. O gyvenime taip pat nesiskiriate su aukštakulniais bateliais ir „Luis Vuitton“ rankinėmis?
Dizainerių pristatymuose pamatau pačias naujausias madų tendencijas. Patikusias detales bandau kūrybiškai pritaikyti sau. Kasdien rengiuosi gana paprastai, nestovinėju prie drabužių spintos visą valandą. Parduotuvėse stengiuosi rasti neįprastų, originalių drabužių ir aksesuarų.
- Kaip atrodo Jūsų spinta?
Ji nėra prikrauta. Stengiuosi nepirkti tokių drabužių, kurie tik gulėtų spintoje. Į drabužių parduotuves einu tik tada, kai tiksliai žinau, ko man reikia.
- Neretai demonstruojate Juozo Statkevičiaus drabužius. Koks jis Jums pasirodė?
Juozas – vienas maloniausių žmonių, su kuriais teko dirbti. Jis moka sukurti šiltą bendravimo atmosferą, kurioje lengva atsipalaiduoti. Visada padrąsina manekenes prieš einant į sceną, priverčia jas jaustis pačiomis gražiausiomis. Ir jo drabužiai – nuostabūs.
- Ar pati perkate drabužius, kuriuos demonstruojate?
Mano kišenei jie dažnai būna per brangūs.
