Ko reikia turistams?
Tai nėra nuostabu ar netikėta. Atsivėrus sienoms buvo galima iš anksto nuspėti, kad į Lietuvą atvyks pigaus sekso ir alkoholio ieškantys žmonės. Taip vyksta visur, kur susiduria turtas ir skurdas: eilinius turtingų šalių vyrus, deja, vilioja būtent tokios pramogos. Taip yra pas mus, panaši situacija Latvijoje ir Estijoje. Skirtumas tik tas, kad kitose Baltijos vastybėse ši problema įvardijama valstybiniu lygmeniu, o pas mus dažniausiai sakoma, jog ji apskritai neegzistuoja.
Bernvakariai – populiariausia pramoga
Tačiau realybė rodo visai ką kitą. Pasikalbėjus su kelionių agentūrų, kurios organizuoja atvykstamąjį turizmą darbuotojais, paaiškėjo, kad populiariausi klientai – švenčiantys bernvakarius. Kaip tai atrodo nesunku įsivaizduoti: gauja mūsų akimis turtingų vyrukų, pasileidžia per klubus ir išsijuosę linksminasi. Dauguma jų to, ką daro atvykę į Lietuvą, niekada neleistų sau savo valstybėje. Kad ir šlapintis ant prezidentūros tvoros… Vakarėlio kulminacija – aistringa (jei dar užtenka jėgų) naktis su nebrangiai (kartais vos tik už maistą ir gėrimus) nupirkta mergina. Taip ir sklinda gandas apie Lietuvos gražuoles, atviliodamas vis naujas sekso ir linksmybių ištroškusias vyrų kompanijas.
Ne prostitutė?
Vieno iš sostinės klubų vadybininkas Aurimas su pasididžiavimu sakė, jog jo klube prostitučių nėra. Tačiau pripažino, kad atvykusius užsieniečius iš karto dėmesiu apgaubia nuolat savaitgaliais čia pasirodančios merginos. Ar jie vėliau kartu išeina? Nors sakė specialiai nestebintis, tačiau paneigti negalėjo. Tačiau vis kartojo, kad merginos – padorios, išsilavinusios ir kultūringos. Lyg perkamos moterys tokiomis būti negalėtų. O patyrinėjus problemą giliau, paaiškėjo kraupią mūsų realybę atskleidžiantys dalykai.
Nuolat savaitgalius sostinės klube, kur dažnai lankosi užsieniečiai, leidžiančios jaunos moterys – iš provincijos atvykstančios mokytojos, medikės, kultūros darbuotojos. 26-erių Rasa į sostinę iš Aukštaitijos miesto, kur dirba vaikų poliklinikoje, atvyksta kiekvieną penktadienį. Namuose mamai palikusi 3-ejų metų sūnų, ji Vilniuje dažniausiai išbūna visą savaitgalį. Nakvyne net nesirūpina – permiega “sumedžioto” užsieniečio viešbučio kambaryje. Daugiausiai 200 parsivežtų litų jai didelė paspirtis, leidžianti sudurti galus ir susimokėti už nuomojamą butą, maistą, įsigyti sau ir vaikui drabužėlių. Tačiau kartais uždarbio nebūna visai – pasinaudojęs Rasa, koks britų santechnikas išgrūda ją lauk pro duris. Laimė – nors neprimuša – tradicijos ne tos. Prostitute savęs Rasa nevadina, jai atrodo, kad tai tik laisvalaikis, kurį ji gal leisti kaip ir su kuo panorėjusi.
Prieš kelerius metus Latvijoje kilo tikras skandalas, kai buvo parodytas jauno švedų režisieriaus Polo Holanderio sukurtas dokumentinis filmas “Buy Bye Beauty“ apie švedų sekso turizmą Latvijoje. Filmo pabaigoje režisierius nusifilmavo pats, atlikdamas lytinį aktą su nusipirkta latve. Kūrinys susilaukė daugybės komentarų. Oficialioji Latvijos valdžia jį vadino pornografija, šmeižiančia šalį ir rodančia iškreiptą vaizdą. Diskutuojama buvo ir tarp eilinių žmonių. Nepaisant vertinimų, kokie jie bebūtų – filmas – tai atvykusio žmogaus įspūdis apie šalį. Ar mes norime, kad Lietuvą irgi taip kas nors pamatytų?
