„Tada aš kaip vaikas, greitai greitai prisikišu saldainių į burną, o po to sakau, imkit ir jūs“, – šiltas akimirkas su šeima prisimena pašnekovė.
Mamą sveikina net mažiausieji
Mamos dieną Birutės pasveikinti skuba visi keturi vaikai - dvejų metukų Oskaras, penkerių Vilius, vienuolikmetė Gabrielė ir šešiolikmetis Arūnas.
„Jie visada bėga į parduotuvę, atneša man į lovą gėlių, atviruką ar paveiksliuką. Gaunu ir saldainių „Rafaello”, nes žino, kad juos labai mėgstu. Sako „čia tau vienai“, bet matau, kad visi nori. Tada aš kaip vaikas – greitai greitai prisikišu saldainių į burną, o po to sakau, imkit ir jūs. Kitaip negali būti, negi dabar mama neduos.
Žinoma, labiausiai mano pasveikinimu rūpinasi vyresnieji, bet po truputį pratiname ir mažiuką, – apie vos dviejų metų Oskarą kalbėjo Birutė. – Jau nuo tokių metų vaikas turi įprasti, kad dovanas reikia ne tik gauti, bet ir dovanoti”.
Kaip švęs Motinos dieną šiais metais, Birutė sakė dar nežinanti: „Jei bus gražus oras, pasiimsim mano mamą, vyro tėvus ir važiuosim į sodą. Mamos diena visada priklauso nuo oro”.
Gėles labiau mėgsta vyras
„Per Mamos dieną gėlių ir gaunu, ir perku, nes juk reikia pasveikinti ir savo mamą. Skirtumas tik toks, kad mamai perkame puokštę, o pati gaunu nenukirptas, gyvas gėles. Mano vyras jas labai mėgsta, parduotuvėje tiesiog atitraukti reikia.
Jam labai patinka gėlės, kad tik būtų kuo daugiau žydinčių, o aš visada sakau, kas jas prižiūrės, nebėra, kur jų padėti. Dabar įrengė kieme vandens baseiniuką su gėlėmis. Sakiau jam, kad aš lauko gėlėmis nemoku rūpintis, o dabar vandens… Bet apsilankiau parduotuvėje, pasidomėjau, dabar teks išmokti”, – apie vyro pomėgį meiliai kalbėjo „supermama”.
Keturi vaikai – lengviau nei vienas
„Šiuo metu laidoje dirbu pora dienų per savaitę, taigi tokio darbo, kuris būtų dirbamas ne šeimai, nėra daug. Nepersidirbu, – kalbėjo pašnekovė. – Kol kas man labai gerai būti mama ir tuo džiaugtis“.
Birutė teigia, kad nėra jau taip sunku auginti tiek vaikų.
„Sunku buvo su pirmu vaiku prieš šešiolika metų, kai nebuvo sauskelnių, elementarių mišinukų, neturėjome automobilių ar mobiliųjų telefonų. Dabar daug kas žymiai paprasčiau“, – atviravo „supermama“.
Buityje padeda vaikai
„Be to, man labai vaikai padeda. Aišku, ypatingu noru dirbti buities darbus jie netrykšta, bet ieškome kompromisų. Teko net tvarkaraštį sudaryti, kada kuris vaikas indus iš indaplovės išims“, - apie įprastus mamų rūpesčius pasakojo Birutė.
B.Šaltytė-Belousovienė džiaugėsi, kad jos vienuolikos metų dukrai Gabrielei jau ėmė patikti sukiotis virtuvėje: „Štai neseniai darėme keturių rūšių omletus, tai visus juos paruošė dukra. Pyragus irgi mokosi kepti iš mūsų auklės, nes ji juos labai skanius sugeba gaminti. Aš irgi labai mėgdavau pyragus kepti. Bet dabar jau reikia, kad būtų noras. O kai kas dieną virtuvėje kažką darai, tai būna, kad tas noras praeina pro šalį“.
Nors labai daug dirbančiam Birutės vyrui Valentinui laiko darbuotis buityje beveik nelieka, Birutė sako tai puikiai suprantanti: „Juk jis išeina prieš aštuonias ir grįžta apie devynias, tai kada jam dar buityje tvarkytis, nors to ir nevengia. Nereikia dešimt kartų kartoti, tik laiko trūksta”.
Su išdykėliais tenka ir kariauti
Net ir „supermamos” šeimai nesvetimi maži konfliktai: „Išdykę labai tie vaikai. Visko būna: baramės, pakeliu balsą, gaunu tokių komplimentų kaip „ko tu tokia pikta” ar „kodėl visą laiką piktai atsakai”, tai sakau, kaip tu paklausi, taip aš atsakau. Po to praeina ir vėl vadinu kačiukais ir katiniukais.
Mano vaikai vienas kitą „skalpuoja”, tarpusavyje pešasi. Net mažajam Oskarui tenka, bet ir jis nesnaudžia, mokosi už save kovoti. Bet jei kur nors kas nors iš šono bandys ką padaryti, tai jau, kaip sakant, laikykitės”, – šeimyniniais džiaugsmais ir vargais dalinosi B.Šaltytė-Belousovienė.
