Bedarbiui mokant tik stipendiją arba tik pašalpą bus ištęsiamas laikotarpis, per kurį jis gaus paramą iš valstybės. Šiuo metu bedarbio pašalpa yra mokama pusę metų, o po to piniginės paramos nebelieka. Pagal naująją tvarką, pavyzdžiui, porą mėnesių gavęs bedarbio pašalpą žmogus yra siunčiamas trijų mėnesių kursams, per kuriuos gauna tik stipendiją, tačiau jiems pasibaigus, keturis mėnesius jis vėl gaus bedarbio pašalpą.
Mokslo stipendija sudaro 0,7 minimalios algos, tai šiuo metu yra 560 Lt. Vidutinė bedarbio pašalpa šiuo metu yra apie 700 Lt, maksimali – 1049 Lt.
Priimtame įstatyme taip pat numatyta, kad bedarbiams ir įspėtiems apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojams apmokamos kelionės išlaidos į mokymo vietą ir atgal bei apgyvendinimo išlaidos, tačiau persikvalifikuoti nebegalės pensinio amžiaus žmonės.
Įmonėms, kartu su Darbo birža ir savivaldybėmis organizuojančioms viešuosius darbus, dalį atlyginimo mokėtų savivaldybė ir Darbo birža.
Šiuos viešuosius darbus galima būtų skirti bedarbiams, asmenims, įspėtiems apie atleidimą, dirbantiems dalį dienos arba esantiems prastovose.
Taip pat numatoma daugiau subsidijų iš Užimtumo rėmimo fondo išsaugant darbo vietas, įgyjant naujų darbo įgūdžių. Įstatymo pataisose numatyta parama bedarbiams, patiems susikūrusiems darbo vietas.
Opozicija peikė
„Mes žinome, kad valstybės lėšos nėra guminės (...) ir mes turime surasti būdus, kaip galime ilgiau apsaugoti mūsų darbuotojus ir ilgiau jiems teikti kokią nors paramą. Tikrai negalėčiau sutikti su kolegomis, kad mes turėtume ieškoti būdų, kaip pensininkus išlaikyti darbo rinkoje, kai darbo rinka yra perpildyta, juo labiau, kad jie gauna pensijas“, – posėdyje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys.
Tuo tarpu darbietis Mečislovas Zasčiurinskas ragino „neskriausti žmonių“ ir biudžete ieškoti papildomų lėšų verslo gaivinimui.
„Šios pataisos smarkiai blogina socialiai pažeidžiamų žmonių padėtį. Jose siūloma nubraukti galimybę norintiems ir galintiems dirbti vyresnio amžiaus asmenims su valstybės pagalba. Studentams siūloma atimti galimybę dirbti viešuosius darbus, mažinti bedarbių ir mokymo stipendijos dydį vos ne du kartus“, – piktinosi jis.
Tuo tarpu „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Dailis Alfonsas Barakauskas tvirtino, kad įstatymu neremiamas ir neskatinamas darbo vietų išlaikymas. „Priėmus tokią redakciją, kokia yra, mes padidinsime socialinę atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių“, – tvirtino jis.
Už raginęs balsuoti socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtino, kad situacijai pagerėjus, bus galima vėl grįžti prie šio įstatymo.
„Aš noriu atkreipti dėmesį, kad šis įstatymas atitinka laikmečio keliamus reikalavimus. Valstybės užduotis skatinti ir remti žmones, kurie laikinai tampa bedarbiais. Buvo kitas laikmetis, mes turėjome mažą nedarbą ir kategoriją žmonių, kuriems taikėme ne tik botago, bet ir pyrago principą – visokiais būdais kvietėme juos, kad jie ateitų persikvalifikuoti ir dalyvautų darbo rinkoje. Dabar kai yra sunkmetis, mes negalime sau leisti tam tikroms bedarbių kategorijoms mokėti didesnes išmokas“, – kalbėjo Seimo narys.
Šiuo metu darbo Lietuvoje ieško apie 194,9 tūkst. asmenų. Darbo neturi apie 12 proc. darbingų šalies piliečių.
Seimo priimtas pataisas dar turi pasirašyti prezidentas.
