Ar priimti šį įstatymą, turėtų spręsti Seimas.
„Šiuo metu yra ekonomikos sunkmetis, daugelis verslų mažina personalą, žmonės atleidžiami, negaunamos tos pajamos, kurių tikėtasi. Dėl to atsiranda sunkumų fiziniams asmenims, paėmusiems paskolas, vykdyti savo įsipareigojimus. Šis įstatymo projektas yra būdas, kaip padėti žmonėms išvengti bankroto, nustatant mechanizmą, kuriuo būtų skatinama siekti susitarimo su kreditoriumi dėl mokėjimų restruktūrizavimo“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M. Adomėnas.
Jo teigimu, nepavykus susitarti su kreditoriumi dėl paskolos mokėjimo atidėjimo, galima būtų kreiptis į teismą.
Adomėno teigimu, fizinių asmenų bankroto įstatymas sukelia papildomą naštą kreditoriams, tuo tarpu šis įstatymo projektas leidžia atidėti mokėjimus.
„Ta yra švelnesnė alternatyva tiek skolininkams, tiek kreditoriams, nes skolininkas išsaugos turtą, o kreditoriaus paskolinti pinigai taip pat nedingsta“, – teikiamo projekto pranašumus prieš Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą dėstė M. Adomėnas.
Parlamentaro teigimu, rengdamas šį projektą jis konsultavosi su bankuose dirbančiais specialistais, kurie patvirtino, jog bankai patys daliai klientų atideda paskolos mokėjimus.
Įstatymo iniciatorius tvirtina, kad šiuo metu vienas pagrindinių sunkumų yra, kai nekilnojamam turtui paėmę paskolas žmonės netenka pajamų, o pardavę turtą vis tiek lieka nemažai skolingi bankui.
„Žmogus bankrutuoja, lieka ir be turto, ir su sugadinta kreditingumo reputacija, į ekonominę veiklą jam yra gerokai sunkiau įsijungti“, – kalbėjo M. Adomėnas.
Įstatymo projekte numatyta, kad paskolos mokėjimas laikinai gali būti atidėtas, jei paskolos dalies mokėjimas yra pradelstas daugiau nei 60 dienų, žmogus nėra išlaikytinis, pradelstų įsiskolinimų suma neviršija skolininko metinių pajamų, bendra įsiskolinimo suma viršija 50 minimalių atlyginimų, žmogus gali padengti atidėjimo proceso administracines išlaidas.
Taip pat nurodoma, kad laikinų finansinių sunkumų turintis fizinis asmuo, prieš pateikdamas pareiškimą teismui dėl pareigų kreditoriams vykdymo laikino sustabdymo bylos iškėlimo, privalo sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti savo kreditoriams susitarti dėl pareigų jiems vykdymo laikino sustabdymo termino ir pagrindinių sąlygų. Laikinų finansinių sunkumų turintis asmuo kreditorių susirinkimą privalo protokoluoti.
Panašūs įstatymai esą veikia daugelyje Europos šalių, o Lietuvoje parengtas projektas yra artimiausias Olandijoje veikiančiam teisės aktui.
Bankai: kas padengs kaštus?
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigia, kad ir šiuo metu paskolų atidėjimas su finansinėms problemoms susiduriantiems fiziniams asmenims vyksta ir dabar.
Anot jo, šis įstatymas kelia daug klausimų – vienas iš svarbiausių - ar įstatymas leistų atidėti mokėjimą, ar atidėjimas būtų privalomas. Jeigu būtų išlaikomas laisvanoriškumo principas bei būtų sureguliuota rizikos valdymo priežiūra, tai toks pasiūlymas gal būtų naudingas.
„Jei įstatyme būtų įtvirtinta prievolė trejiems metams atidėti paskolos mokėjimą, tai reikštų, kad bankams būtų užprogramuoti didesni ar mažesni kaštai. Tokiu atveju reiktų numatyti, kas tuos kaštus padengs. Mat, greičiausiai, įstatymas nesiūlys atidėjus kredito mokėjimus atidėti ir indėlių išmokėjimą indėlininkams”, - sakė S. Kropas.
Tuo tarpu kreditų biuro „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius teigia, kad taip tiesiog atidedamos problemos. „Valdžia pagal turimas pajamas ir taip nesugeba vykdyti savo socialinės politikos įsipareigojimų, mažina būsimų pensininkų pensijas ir, be viso to, dar nori suteikti naujas socialines garantijas. Toks teisės akto projektas yra ne tik problemų nukėlimas ateičiai, bet ir bumerangu grįš sukeldamas papildomas problemas”, - sakė A.Bogdanovičius.
„Prieš metus fizinių asmenų blogų skolų bankams ir finansinėms įstaigoms portfelis siekė 111 mln. litų, o šiuo metu gyventojų blogi įsiskolinimai jau siekia 500 mln. litų. Jeigu būtų priimtas toks įstatymas, tai gyventojų blogos skolos finansiniam sektoriui ir toliau sparčiai augs”, - teigė A. Bogdonavičius.
Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje būsto paskolą turi maždaug kas dvyliktas namų ūkis.
