Europos Komisijos (EK) atstovų šie teiginiai neįtikina. Pastarieji tvirtina, kad jokių galimybių derėtis dėl IAE darbo pratęsimo nėra, o kalbos apie galimą gyvenimą „prie žvakių šviesos“ esą gerokai dramatizuotos.
Elektros kaina 2010 m. gali siekti 0,7 Lt/kw - brangiau nei Europoje?
Trečiadienį Seimo Europos informacijos biuro ir Seimo Europos reikalų komiteto organizuotoje diskusijoje pristatydamas Vyriausybės užsakymu atliktą studiją Lietuvos energetikos instituto (LEI)vadovas Eugenijus Užpuras teigė, jog uždarius IAE šalis turės pakankamai galių bei galimybių apsirūpinti elektros energija.
Tačiau šios elektros kaina per kelerius metus po IAE uždarymo, kuomet šalis dar nebus pasistačiusi numatomų efektyvesnių elektros gamybos reaktorių kitose Elektrėnų ar Kauno elektrinėse, vartotojams gali išaugti daugiau nei dvigubai.
„Po IAE uždarymo pesimistiškiausia kaina buitiniams vartotojams – 0,65 – 0,69 lito už vieną kilovatvalandę. Nepridedant dar čia mokesčių už atmosferos taršą, mokesčių už anglies dvideginį. Jei mes šitą komponentą dar pridėsime, t.y. neužteks Lietuvai tų taršos leidimų, dar kaina padidės maždaug 5 – 7 centais, priklausomai nuo to, kokį kurą deginsime. Optimistinė prognozė – jei neuždarysime IAE, kainos bent nebedidės taip smarkiai, kaip kilo šiemet“, - trečiadienį pristatydamas atliktos studijos skaičiavimus sakė LEI ekspertas Arvydas Galinis.
Pasak jo, lyginant šias kainas pagal perkamosios galios rodiklius, darytina prielaida, jog elektros kainos Lietuvoje po 2010 m. gali gerokai viršyti ir ES elektros kainų vidurkį.
G.Kirkilas: grėsmės energetikai – grėsmės politikai
Premjero Gedimino Kirkilo teigimu, šie bei kiti studijoje pateikiami rodikliai gali tapti argumentais pasitarimuose su EK dėl Lietuvos energetikos problemų sprendimo.
G.Kirkilas taip pat atmetė kritiką, jog Vyriausybė iki šiol nieko nenuveikė besiruošdama būsimiems energetiniams iššūkiams po 2009 m., taip pat ir dabar inicijuojamoms konsultacijoms su EK dėl galimybių pratęsti IAE darbą.
G.Kirkilas tikino, jog su ES šalių bei su EK atstovais iki šiol nemažai konsultuotasi neoficialiai, tačiau EK prašymu šios neoficialios konsultacijos nebuvo viešinamos.
Vyriausybės vadovo teigimu, šiuo metu esą padėtis jau yra pasikeitusi – Lietuva, viena vertus, turi kai kurių šalių paramą savo pozicijai dėl energetinių problemų, kita vertus, ir pati yra geriau pasiruošusi konsultacijoms, t.y. yra pajudėję konkretūs darbai dėl naujos AE bei elektros tiltų statybos projektų.
G.Kirkilas savo ruožtu pabrėžė, jog įvardijamos būsimos energetikos problemos kartu reiškia ir galimas kur kas gilesnes ne tik ekonomikos, bet ir politikos problemas.
„Jei mes būsime priklausomi ir visa mūsų politika bus priklausoma, o kas už tai atsakys?“, - kalbėjo G.Kirkilas.
Diskusijoje dėl IAE darbo pratęsimo – politikų ir EK atstovo kaktomuša
Tačiau EK atstovybės Lietuvoje vadovo Kęstučio Sadausko teigimu, Lietuvai tartis su EK dėl galimo IAE darbo pratęsimo – nerealu ir įvardijami argumentai yra neįtikinantys.
Pasak K.Sadausko, Stojimo į ES sutarties bei jos priedų nuostatos numato galimybes spręsti daugelį dalykų, išskyrus vieną – IAE darbo pratęsimą.
„Tai yra nerealu, stojimo sutartis yra ratifikuota 27 valstybių bei Europos Parlamento. Kai kur ta sutartis yra ratifikuota referendumais, taip pat ir Lietuvoje, bei aiškiai pasako, kad yra vienintelis dalykas, kuris aiškiai įvardijamas, kuris negalimas – negalima pratęsti IAE eksploatavimo dėl saugumo sumetimų. Dėl to, kad ES derėdamasi Lietuvai yra pasakiusi, kad laiko IAE reaktorius absoliučiai nesaugiais, kurių saugumo neįmanoma užtikrinti iki tokio lygio, kuris leistų europiečiams saugiai gyventi. Ši sąlyga yra labai tvirta“,- sakė K.Sadauskas.
Pasak jo, ES yra įsipareigojus Lietuvai teikti didžiulę finansinę paramą, taip pat ir tam, kad būtų pakeisti tie elektros energijos gamybos pajėgumai, kurių Lietuva netenka uždarydama IAE.
Argumentai apie kylančias kainas ir brangstančią energiją, anot K.Sadausko, yra nenauji ir ne kartą pačios EK buvo svarstomi.
Dėl energijos gamybai būtino kuro tiekimo saugumo užtikrinimo, EK atstovas taip pat sakė nematąs jokių krizės požymių, o dujų ar mazuto tiekimo problema yra išsprendžiama.
„Informacija, kurią turi EK ir kuri šiandieną buvo patvirtina – tai, kad Lietuvai generavimo pajėgumų užteks, kad megavatų šalis turės daugiau nei reikia, klausimas tik yra pirminiai šaltiniai – ar dujų tiekimas patikimas, ar galima kilus krizei elektros energijos importuoti iš kažkur kitur. Tačiau bent EK negavo atsakymų, kad nebūtų galima mazuto patiekti į Elektrėnus arba elektros parsisiųsti iš Rusijos ar kitų šaltinių – Baltijos šalių. Bent jau krizės mes nematome. Kur ta krizė? Kol kas tokių krizinių argumentų nematome“, - sakė K.Sadauskas.
EK atstovo teiginiai papiktino Seimo ERK vadovą opozicinių konservatorių lyderį Andrių Kubilių.
„Tokią poziciją aš traktuosiu tik taip, kad mes išgyvensime, bet pažeisdami sutarties su ES straipsnį, kuris neleidžia valstybei narei patekti į ekonominę krizę. Aš matau Stojimo sutartyje straipsnį, kuris sako, kad Lietuva negali patekti į ekonominę krizę“, - sakė A.Kubilius.
Konservatorių vadovas teigė inicijuosiąs visuomenės peticiją šiais klausimais.
