Paklaustas, ką parašė minėtame laiške premjerui G.Kirkilui, V.Adamkus atsakė: „Kad būtų atsižvelgta į Lietuvos interesus, privilegijų niekam neduotų ir visas projekto įgyvendinimas būtų skaidrus, aiškus ir visiems Lietuvos žmonėms suprantamas".
A.Kubilius: ar atominė bus statoma demokratijos sąskaita?
Opozicinės Tėvynės sąjungos lyderis Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius teigė, jog V.Adamkaus sprendimas nėra netikėtas.
„Mano įsitikinimu, prezidentas galėjo elgtis ir kitaip, bandydamas rasti galimybių dar nepasirašant įstatymo taisyti kai kurių sutarčių dalykus, kad šiam projektui būtų grąžinta bent dalelė to pasitikėjimo, kuris dėl Vyriausybės prastos veiklos buvo prarastas. O toliau labiausiai nuo Vyriausybės veiklos priklausys, ar šis projektas duos Lietuvai tai, vardan ko jis buvo kuriamas“, - DELFI komentuodamas prezidento sprendimą antradienį sakė A.Kubilius.
Anot jo, visa ligšiolinė AE pataisų svarstymo ir priėmimo eiga kelia pagrįstų abejonių ir klausimų - ar atominė bus statoma valstybės demokratijos sąskaita.
Konservatorių vadovas kartojo, jog šiame projekte „didžiausia problema buvo ir yra - G.Kirkilo vyriausybės veikla, kuri nekelia pasitikėjimo“.
„Šią problemą ištaisyti, matyt, gali tik rinkimai arba kieta prezidento ir Seimo opozicijos veikla prižiūrint toliau šio projekto įgyvendinimą“, - sakė A.Kubilius.
A.Čaplikas: skuba primena sovietmetį
Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos vienas vadovų Seimo pirmininko pavaduotojas Algis Čaplikas teigė, jog prezidentas V.Adamkus galėjo neskubėti.
„Manau, kad prezidentas galėjo neskubėti ir galimybė dar kartą pasvarstyti šį klausimą Seime tikrai nepakenktų problemų sprendimui. Šiuo atveju, manau, prezidentas pasirinko ne pati teisingausią kelią sprendimui. Niekas čia mūsų niekur neveja. Mes juk atominę ruošiamės statyti. Kas per spartuoliški žingsniai, kaip rusų laikais - šiandien arbe niekad, mirtis arba tėvynė? Ramiai, vyrai“,- DELFI antradienį sakė A.Čaplikas.
Opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis savo ruožtu teigė, jog Seime kovą prasidėjus pavasario sesijai bus bandoma dar kartą inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Tokia liberalų iniciatyva prieš kelias savaites Seimo daugumos buvo atmesta.
„Apgailestaujame, kad prezidentas apsisprendė pasirašyti įstatymą, nes mes kaip liberalai labai jautriai vertiname tą aspektą, kad privatus kapitalas („NDX energija“ - DELFI) pasirinktas be konkurso. Manome, kad Vyriausybei niekas tokių įgaliojimų nesuteikė ir manome, kad pažeistos kitų ūkio subjektų teisės. Todėl Konstitucinis Teismas turi išsklaidyti visas abejones ir atsakyti - ar nauja atominė elektrinė statoma ant teisinių pamatų. Nes Konstitucijoje įtvirtintas ūkio subjektų lygiateisiškumo principas, mūsų įsitikinimu, yra pažeistas“, - teigė E.Masiulis.
B.Bradauskas: turime skubėti ir labai skubėti
Valdančiosios socialdemokratų frakcijos narys Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas sveikino prezidento V.Adamkaus sprendimą.
„Aš manau, kad prezidentas padarė teisingą sprendimą. Mes turime skubėti ir labai skubėti, nes jau labai vėluojame. Kiek žinau, kad yra bandymai, turiu tokių signalų, kad rusai jau skaičiuoja, kiek Lietuva gali būti skolinga Rusijai ir jei jie suskaičiuos didelę sumą, nutrauks dujų tiekimą, tai turėsime rimtų problemų. Todėl nedelsiant turime statyti naują atominę, susiderėti, kiek įmanoma, su ES, kad dar būtų pratęstas Ignalinos atominės elektrinės antro bloko darbas ir judėti į priekį", - DELFI antradienį sakė B.Bradauskas.
Paklaustas, kokias neva Rusijos skaičiuojamas skolas Lietuvai turi omenyje, B.Bradauskas teigė, jog tai jam sakęs jo senas pažįstamas iš Rusijos.
„Aš dar iš senų laikų Leningrade (dab. Sankt Peterburgas – DELFI) kai mokiausi, turiu tokį pažįstamą, kuris sakė, kad Rusija irgi skaičiuoja visokias skolas mums, kad daug gali priskaičiuoti. Juk tarybiniais metais čia pas mus daug kas buvo pastatyta – ir Ignalinos atominė, ir Elektrėnai ir daug kitų pramoninių objektų. Kiek bus tos tiesos – sunku pasakyti. Bet žaisti negalime, ypatingai energetikoje. Manau, kad prezidentas pasikonsultavęs su visais, kuo jis laikė reikalingu konsultuotis, priėmė teisingą ir reikalingą sprendimą", - kalbėjo B.Bradauskas.
V.Mazuronis: tai jau ne politinės, o baudžiamosios atsakomybės klausimas
Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ ketina prašyti Generalinės prokuratūros ištirti „Leo LT“ formavimo aplinkybes, kad būtų nustatyta atskirų pareigūnų, įskaitant ir premjerą G. Kirkilą, atsakomybė. Antradienį liberaldemokratai norėjo taip aptarti su generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu, tačiau šis, nenorėdamas veltis į šią situaciją, paskutinę minutę pareiškė į susitikimą neatvyksiantis.
„Viešasis interesas turi būti ginamas, - DELFI sakė frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis. – Kol kas neparengėme jokio rašto, norėjome pasikalbėti, kokia susidarė situacija. Nepaisant tokio generalinio prokuroro neryžtingumo, į prokuratūrą artimiausiu metu vis tiek kreipsimės“.
Valentinas Mazuronis pabrėžė, jog „Leo LT" projektas ir jo įgyvendinimo aplinkybės – tai jau „ne interpeliacijų, o baudžiamosios teisės klausimas".
„V.Adamkaus sprendimą vertinu labai blogai. Pirmiausia jis akivaizdžiai parodė, kad yra oligarchinio valstybės valdymo neatskiriama dalis, būtent to valdymo, prieš kurį iš Seimo tribūnos prieš kelerius metus taip nuoširdžiai kalbėjo skaitydamas savo metinį pranešimą", - antradienį sakė V.Mazuronis.
Liberaldemokrato nuomone, pasirašydamas AE įstatymo pataisas, prezidentas „aiškiai pademonstravo, kad jis nėra savarankiškas, o yra veikiamas verslo grupuočių ar kitų mums nežinomų jėgų, bet ne Lietuvos piliečių interesų".
„Priėmus ir pasirašius šitą įstatymą ir tas visas sutartis, akivaizdu, kad pareigūnai jau peržengė įprastos interpeliacijos ribas. Turiu omenyje ir premjerą, ir prezidentą. Manau, kad pats laikas kalbėti apie viešojo intereso gynimą ir apie baudžiamąją teisę. Žinoma, neatmetant ir visų interpeliacijų galimybių", - sakė V.Mazuronis.
V.Baltraitienė: mūsų ir prezidento nuomonės sutapo
Opozicinės Darbo partijos frakcijos Seime seniūnė Virginija Baltraitienė sakė teigiamai vertinanti V.Adamkaus sprendimą. Anot V.Baltraitienės, šis šalies vadovo sprendimas patvirtina, jog ir Darbo partijos apsisprendimas paremti AE įstatymo pataisas buvo teisingas.
„Vertinu gerai, pirmiausia todėl, kad tai reiškia, jog ir mūsų sprendimas buvo teisingas. Jei prezidentas nevetavo, reiškia buvome teisūs, nuomonės mūsų sutapo, liekame branduolinės energetikos valstybe ir būsimos Vyriausybės turės tai tęsti bei įgyvendinti. O mes pasižadame kontroliuoti tai, kaip Darbo partija“, - antradienį DELFI sakė V.Baltraitienė.
Iškart po pasirašymo V.Adamkus vyksta atostogų
Neoficialiomis žiniomis, jau kitą savaitę prezidentas V.Adamkus išvyksta kasmetinių atostogų, kurias įprastai praleidžia Meksikos Ikstapos kurorte.
Nepatvirtintomis žiniomis, V.Adamkus išvyksta iš Lietuvos jau kitą savaitę, o grįš - kovo 8 d.
Prezidentūra šių žinių oficialiai nekomentuoja. Su prezidento atstove spaudai Rita Grumadaite DELFI antradienį susisiekti nepavyko.
Nepritariantys rengė akcijas prie Prezidentūros
Praėjusią savaitę prie Prezidentūros rūmų „Leo LT“ projektui oponuojančios visuomeninės organizacijos bei politinės partijos surengė kelias akcijas, raginančias prezidentą vetuoti AE įstatymo pataisas. Finansų eksperto Raimondo Kuodžio teigimu, minėtas projektas yra amžiaus afera, neužtikrinantis naujos AE statybos, o numatanti VST akcijų mainus.
Tuo tarpu AE įstatymo šalininkai tokius argumentus atmeta tikindami, jog įstatymo pataisos atveria kelią naujos AE, taip pat elektros tiltų į Vakarus statybai. Aktyviausi projekto šalininkai, valdantieji socialdemokratai, siūlymus neskubėti vadina viso proceso vilkinimu bei žlugdymu, o reiškiamą kritiką „Leo LT" vadina kenkimu valstybės interesams.
Pataisytasis AE įstatymas numato, kad nacionalinis investuotojas bus kuriamas ne „Lietuvos energijos" pagrindu, kaip kad buvo numatyta birželį priimtame AE įstatyme, o naujos patronuojančios bendrovės pagrindu.
Kaip numatyta jau parengtuose, tačiau dar nepasirašytuose nacionalinio investuotojo „Leo LT" sutarčių projektuose, VST valdančiai „NDX energijai" tektų 38 proc.akcijų, valstybei – 62 proc. akcijų.
Prieš kelias savaites priimant AE įstatymo pataisas Seime už jas balsavo 63, prieš 11, susilaikė 3 parlamentarai. Už įstatymą balsavo valdantieji socialdemokratai, socialliberalai, valstiečiai liaudininkai, „pilietininkai" bei opozicinė Darbo partija.
Šiuos balsavimo rezultatus nulėmė opozicinės Darbo partijos frakcijos balsai, nors „darbietė" Loreta Garužinienė prieš pat balsavimą siūlė daryti svarstymo pertrauką, per kurią Vyriausybė turėtų pasitikrinti pasitikėjimą. Nepaisant šių L.Graužinienės pareiškimų, Darbo partija vėliau drausmingai dalyvavo balsavime - beveik vieningai balsavo už AE įstatymo pataisas.
Opozicinės konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir „Tvarkos ir teisingumo" partijų atstovai, balsuojant dėl „Leo LT", siekdami apskritai sugriauti balsavimą ir protestuodami, išėjo iš Seimo posėdžių salės. Valdančioji Liberalų ir centro sąjunga balsavo prieš.
„Gerbiamasis Ministre Pirmininke,
Šiandien, vykdydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos man suteiktus įgaliojimus, pasirašiau Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. vasario 1 d. priimtą Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą.
Prieš apsispręsdamas pasirašyti šį įstatymą ar grąžinti jį Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti, siekiau išsiaiškinti visus šio įstatymo privalumus ir trūkumus, galimas grėsmes valstybės interesams. Šiuo tikslu susitikau su kompetentingų institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovais bei derybose dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo dalyvavusių šalių atstovais.
Susitikimų metu tiek Vyriausybės atstovai, tiek privataus kapitalo atstovai išreiškė aiškų ketinimą ir pasiryžimą įgyvendinti naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projektą bei pasiekti Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą Lietuvos strateginį tikslą – kompleksiškai integruoti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą į Europos Sąjungos sistemas ir elektros energijos vidaus rinkas. Vyriausybė privalo užtikrinti, kad šie įsipareigojimai būtų realiai įgyvendinti.
Naujos atominės elektrinės statybos ir elektros perdavimo jungčių į Lenkijos Respubliką ir Švedijos Karalystę tiesimo projektai turi būti prioritetiniais nacionalinį investuotoją sudarančių akcininkų uždaviniais, kurių įgyvendinimui turėtų būti sutelkti visi tam būtini organizaciniai ir finansiniai resursai.
Todėl iki to laiko, kol nebus sudarytos sutartys dėl naujos atominės elektrinės statybos ir nebus užtikrintas naujos atominės elektrinės statybos finansavimas, Vyriausybė, kaip pagrindinis nacionalinio investuotojo akcininkas, privalo atsakingai spręsti nacionalinio investuotojo pelno paskirstymo klausimus, prioritetą skirdama ilgalaikę vertę kuriančių strateginių projektų įgyvendinimui, o ne vienadieniam pelnui.
Vyriausybė turi užtikrinti, kad iki to laiko, kol nebus sudarytos sutartys dėl naujos atominės elektrinės statybos ir nebus užtikrintas naujos atominės elektrinės statybos finansavimas, nacionalinio investuotojo pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti, sudarytų nuo 20 iki 40 proc. grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno. Sudarius sutartis dėl naujos atominės elektrinės statybos ir užtikrinus naujos atominės elektrinės statybos finansavimą, pelno dalis, paskirta dividendams išmokėti, gali sudaryti nuo 40 iki 60 proc. grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno, tai yra taip, kaip numatyta įstatų projekte.
Vyriausybė turėtų taip pat užtikrinti, kad nacionalinio investuotojo steigimo dokumentuose būtų įtvirtinta, kad akcininkų sutarties nuostatos neriboja valstybės teisės savo nuožiūra reguliuoti šalies energetikos ūkio ir priimti su tuo susijusius teisės aktus. Dėl šiai funkcijai vykdyti priimtų valstybės sprendimų pagal akcininkų sutartį valstybei negali kilti jokia atsakomybė bei negali rastis pareiga subsidijuoti ar kitaip užtikrinti nacionalinio investuotojo ar strateginių elektros energetikos projektų finansavimą.
Įpareigoju Vyriausybę aktyviai siekti, kad proporcinis valdybos sudarymo principas būtų perkeliamas iš nacionalinio investuotojo įstatų į akcininkų sutartį, numatant, kad jis galios tol, kol UAB „NDX energija“ neperleis kitiems asmenims daugiau kaip pusės jai priklausančių nacionalinio investuotojo akcijų.
Vyriausybei tenka ir pareiga nustatyti valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų nacionalinio investuotojo bendrovėje suteikiamų teisių įgyvendinimo tvarką. Turi būti nustatytos veiksmingos, aiškios ir skaidrios, valstybės interesų apsaugą garantuojančios atstovavimo procedūros, atstovų atrankos ir paskyrimo tvarka, įtvirtintos valstybę kaip akcininką atstovaujančių asmenų pareigos, griežta atskaitomybė bei nuolatinė kontrolė.
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 8, 10, 11, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, Vyriausybei tenka pareiga užtikrinti tinkamą ir savalaikį šio įstatymo nuostatų įgyvendinimą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS“
Prezidento Valdo Adamkaus kreipimasis į Lietuvos žmones:
„Brangūs Lietuvos žmonės,
Priėmiau sprendimą, kuris turės didelės įtakos Lietuvos nepriklausomybei, jos žmonių ateičiai. Ieškodamas atsakymo, pasirašyti ar vetuoti Seimo priimtą ir daug aistrų visuomenėje sukėlusį įstatymą dėl atominės elektrinės statybos, įsiklausiau į daugelio nuomones, kad galėčiau atlikti man patikėtą pareigą.
Apie būtinybę Lietuvai išlikti branduolinės energetikos valstybe ir statyti naują modernią elektrinę kalbėjau dar 2002 metų vasarą, kai vyko derybos dėl narystės Europos Sąjungoje. Sutikome su sąlyga - uždaryti saugią, tačiau pagal pasenusias technologijas pastatytą jėgainę.
Laikas prabėgo greitai, ir atsidūrėme nepavydėtinoje situacijoje. Elektrinė ruošiasi stabdyti paskutinį reaktorių - iki 2009 metų pabaigos jis turi būti uždarytas. Lietuva, neturinti elektros jungčių su Vakarais, tampa priklausoma nuo vienintelio šaltinio Rytuose.
Pradėjome derybas dėl elektros tiltų į Švediją ir Lenkiją. Lenkija sutarčių pasirašymą sieja su nauja jėgaine Lietuvoje.
Tuos pačius lūkesčius yra išsakiusios ir potencialios partnerės elektrinės statyboje - Latvija ir Estija, kurios taip pat tikisi papildyti augančios energijos poreikius. Taigi Lietuva TURI pastatyti vis žadamą naują atominę jėgainę.
Kartu su įvairių sričių specialistais - valstybinių priežiūros ir kontrolės institucijų atstovais, nepriklausomais finansų ekspertais, nevyriausybinių organizacijų atstovais aptarėme ir išnagrinėjome šio įstatymo keliamas rizikas ir grėsmes bei galimybes jas suvaldyti.
Projekte dalyvaujančio privataus verslo - „NDX energija“ atstovas man viešai patvirtino apie įsipareigojimą dalyvauti jėgainės statyboje ir garantuoti Lietuvos energetinę integraciją su Vakarų Europa.
Ieškojau priimtiniausio sprendimo, nes vargu, ar šioje situacijoje galima rasti geriausią. Jeigu būtų priimtas ir dabar galiotų politinių partijų finansavimo rinkimuose įstatymas, kažin, ar šiandien būtume stebėję tokią partijų priešpriešą balsavimo Seime metu. Kol juridiniai asmenys galės finansuoti politines partijas, niekada nebūsime tikri, ar sprendimai priimami visuomenės ir valstybės ar oligarchų naudai.
Pasirašius įstatymą, stipri valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė įsipareigoja statyti elektros tiltus į Vakarus ir vykdyti Lietuvos pažadą užsienio partneriams - statyti jėgainę. Tačiau Lietuvos visuomenei liks įtarimų dėl galimai neskaidraus privataus investuotojo parinkimo, dėl neparengtų naujos elektrinės efektyvumo studijų, valstybės interesų atstovavimo.
Vetavus šį įstatymą, liktų galioti ankstesnysis, dar vasarą didele Seimo balsų dauguma priimtas įstatymas, kuris teisininkų ir ekonomistų nuomone yra prastesnis už dabartinį. Mūsų partnerės Baltijos šalys ir Lenkija tai galėtų suprasti kaip signalą, kad statybų reikalas atidedamas ilgam.
Kartu nutolintume mūsų strateginį tikslą – energetikos tinklais integruotis į Vakarų Europą ir išsivaduoti nuo šaltinių Rytuose priklausomybės.
Šią dilemą atvirai kėliau praėjusią savaitę vykusiuose susitikimuose ir konsultacijose. Galutinai apsispręsdamas, įvertinau visų argumentus, rėmiausi specialistų įžvalgomis ir priimtais įsipareigojimais.
„NDX Energija“ peržiūrės ir pakoreguos tuos poįstatyminių sutarčių punktus, kurie kelia daugiausia abejonių atstovaujant valstybės interesams kuriamoje nacionalinio investuotojo bendrovėje. Taip pat siūlau, kad į bendrovės Stebėtojų tarybą būtų pakviesti specialistai iš nevyriausybinių organizacijų.
Šiandien išsiunčiau laišką Ministrui Pirmininkui. Įpareigojau Vyriausybę peržiūrėti esamas sutartis, kuriomis būtų sustiprintas valstybės interesų atstovavimas ir priežiūros mechanizmai. Pasiūlymus tam turi pateikti valstybinės priežiūros ir kontrolės institucijos.
Nacionalinis investuotojas privalo įsipareigoti pastatyti naują atominę elektrinę ir nutiesti elektros jungtis į Lenkiją ir Švediją. Tik tokiu būdu Lietuvos energetinė sistema bus kompleksiškai integruota į Europos Sąjungos elektros energetikos sistemas ir elektros rinkas.
Taip pat raginu Vyriausybę ir Seimą sustiprinti energetikos sektorių reguliuojančias institucijas pagal geriausią ES šalių praktiką. Svarbiausia, kad jos turėtų pakankamą ir nepriklausomą finansavimą, galėtų efektyviai užtikrinti vartotojų interesų apsaugą.
Remdamasis valstybės interesu ir man patikėta atsakomybe, pasirašau šį įstatymą. Reikalausiu, kad nacionalinio investuotojo priežiūros ir kontrolės institucijose dirbtų aukštos reputacijos, profesionaliausi valstybės pareigūnai, o bendrovės valdyba būtų suformuota iš kompetentingų vadybininkų, kurių Lietuvoje tikrai yra.
Tačiau jeigu derybų pusės nevykdys man duotų įsipareigojimų, visada rasis būdų stabdyti šį projektą. Šį sprendimą priėmiau, atsižvelgdamas į patarimus, nepaisydamas niekieno įtakos ar spaudimo, laikydamasis nuoseklios politikos su mūsų artimiausiais tarptautiniais partneriais. Tikiu, kad tai bus naudinga Lietuvos ateičiai.
Valdas Adamkus Lietuvos Respublikos Prezidentas“
