Tuo tarpu Vyriausybė nekeičia savo planų ir tvirtina, kad palankiausias laikotarpis Lietuvai įstoti į euro zoną prasideda 2010 metais. Tokia pozicija buvo išreikšta Vyriausybės posėdyje. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į Finansų ministerijos ir Lietuvos banko pateiktą informaciją dėl Lietuvos atitikties Mastrichto kriterijams.
Banko analitikai prognozuoja, kad šiais metais infliacija bus rekordiškai didelė – 4,8 proc., ateinančiais metais – 5 proc., 2009 m. sudarys 4 proc. ir bus nepakankama, kad būtų galima atitikti Mastrichto kriterijų. Prognozuojama, kad jis neviršys 3 proc.
„Jeigu vadovautis šiais skaičiais, jie tikrai bus didesni nei Mastrichto kriterijus ir atitinkamai mes negalime tikėtis jokių lengvatų iš Europos Komisijos arba Centrinio banko, kaip mes įsitikinome 2006 metais (kai EK neleido Lietuvai prisijungti prie euro zonos dėl per didelės infliacijos – DELFI)“, – sakė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.
Anot G. Nausėdos, tai patvirtina ir labai pesimistinės Finansų ministerijos pateiktos vidutinės metinės infliacijos prognozės (5,2 proc. 2007 m. ir 5,6 proc. 2008 m.)
„Finansų ministerija prognozuoja 5,1 proc. infliaciją 2009 m. ir 3,6 proc. 2010 m., taip netiesiogiai parodydama, kad Vyriausybės deklaruojamas siekis įvesti eurą 2010 m. ar 2011 m. yra neįgyvendinamas. Juk sunku tikėtis, kad Mastrichto infliacijos kriterijus, ilgus metus buvęs 2,5-2,9 proc. lygio, staiga smarkiai pašoktų“, – teigė analitikas.
Tiesioginių būdų, anot jo, stabdyti infliacijai nėra, tačiau būtina mažinti viešojo sektoriaus išlaidas ir atsisakyti nebūtinų projektų įgyvendinimo.
„Dviprasmiškai dabartinėje situacijoje atrodo Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) mažinimas. Tokiose situacijoje, kai reikia žūtbūt pasiekti subalansuoto biudžeto, GPM mažinimas tarsi prieštarauja šiam tikslui, kadangi jis mažina biudžeto įplaukas iš šio mokesčio, o jo sutikimas ir šiais metais nėra spindintis“, – sakė G. Nausėda.
Jo manymu, tai galima buvo padaryti anksčiau, kai metas buvo palankesnis.
Bankas prognozuoja, kad 2008-2009 metais valdžios sektoriaus deficitas bus –1 proc., nors Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai 2009 metais turėti subalansuotą biudžetą.
Banko analitikai ir toliau prognozuoja, kad šalies vidutinio darbo užmokestis 2007-2009 m. kasmet augs 17 proc., 15 proc. ir 13 procentų.
DELFI primena, kad balandį Vyriausybė pritarė antrajai Nacionalinio euro įvedimo plano redakcijai, kurioje numatoma, kad euras bus įvestas nuo sausio 1 dienos, tačiau konkretūs metai dokumente nenurodomi. „Mes turime savo nusistatymą įvesti 2010 m., ir įsivesime, kai kuriuose dokumentuose tai yra", – tuomet žurnalistams apie galimą euro įvedimo datą sakė premjeras Gediminas Kirkilas.
Lietuva siekė įsivesti bendrąją Europos Sąjungos valiutą nuo 2007 metų kartu su Slovėnija, tačiau šalies infliacija buvo didesnė už numatytą Mastrichto kriterijų – jį viršijo 0,1 proc. Vyriausybė prognozuoja, kad Lietuva įvykdys visus Mastrichto kriterijus ir galės įsivesti eurą apie 2010 metus.
