Tyrėjai žada kviesti į apklausą patį A. Zuoką, kad šis parodytų, kurie komentarai prie publikacijų apie jį jam atrodo šmeižikiški.
Meras privalės nurodyti argumentus, dėl kurių vėliau spręs ne tik tyrėjai, bet ir kalbininkai. Į juos šmeižto bylose kartais kreipiasi tyrėjai ar teismai.
Reikalavo paimti DELFI tarnybines stotis
Mero užmojis išauklėti interneto komentatorius atsirado šių metų birželį ir tęsiasi iki šiol.
Tada jo advokatas Žilvinas Mišeikis, dirbantis advokatų profesinėje bendrijoje Kelpšas, Stančikas ir partneriai, kreipėsi į Vilniaus 1-ąjį policijos komisariatą ir Generalinę prokuratūrą.
Pastarajai buvo išsiųsti keli skundai iš eilės, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą, per kurį būtų nustatyti visi prie kelių publikacijų komentarus rašę internautai.
Skundais prašoma nustatyti visus komentatorius, savo nuomonę išsakiusius prie šių publikacijų: „A.Zuokas žarstė kritiką A.Paulauskui ir kitiems „praregėjusiems“ politikams“, „A.Zuoko advokatai žiniasklaidai grasina baudžiamosiomis bylomis“, „V.Uspaskicho strėlės - ir A.Brazauskui, ir A.Zuokui“ ir „K.Masiuliui iškeltoje byloje teisėjas virto vertėju“.
Dėl galimai šmeižikiškų komentarų prie šių publikacijų Generalinėje prokuratūroje birželio 5 dieną buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jį vykdo Kriminalinės policijos biuro pareigūnai.
Prasidėjus tyrimui A. Zuoko advokatas reikalavo nustatyti visų komentatorių duomenis paimant portalo tarnybines stotis. Žinodamas juos esą advokatas galėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka ir bylinėtis dėl šmeižto.
Anksčiau šis advokatas portalui taip pat grasino baudžiamosiomis bylomis ir be kita ko reikalavo pateikti portalo finansinę atskaitomybę liudijančius dokumentus.
Prokurorai atmetė krūvą skundų
DELFI atsisakius pateikti tokių komentatorių IP adresus, pagal kuriuos galima nustatyti iš kokio kompiuterio buvo rašytas komentaras, Ž. Mišeikis rugpjūčio 9 dieną apskundė tokį portalo sprendimą prokuratūrai. Advokatas reikalavo pradėti dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo ikiteisminiam tyrimui. Tačiau tai prokurorai rugpjūčio 18 dienos nutarimu padaryti atsisakė.
Vėliau advokatas skundė kai kuriuos tyrėjų veiksmus, tačiau skundai buvo atmesti. Prokurorai taip pat pasielgė ir su dar penkiais advokato skundais, kurie buvo rašomi siekiant, kad tyrime būtų nustatinėjami ir dar kelių DELFI publikacijų komentarų autoriai. Advokatui buvo atsakyta, kad procesinis sprendimas yra priimtas ir papildomų tyrimų prokurorai nebeatlieka.
Tyrimus sujungs
DELFI reagavo į pareigūnų prašymą pateikti visus komentarus prie minėtų publikacijų. Tačiau portalas nepateikė jų rašiusių asmenų kompiuterių IP adresų. Jie bus pateikti tik tų komentarų, kurie yra šmeižikiško pobūdžio. Tokie dabar yra nustatinėjami.
Generalinės prokuratūros atstovų teigimu, šmeižikiško pobūdžio komentarais bus laikomi greičiausiai tik tokie, kuriuose labai aštriai pasisakyta A. Zuoko atžvilgiu.
Analogiškus, tačiau atskirus ikiteisminius tyrimus, pagal A. Zuoko advokatų skundus yra pradėjęs ir Vilniaus 1-asis policijos komisariatas. Šiuos tyrimus organizuojanti Vilniaus miesto apygardos prokuratūra medžiagą neseniai perdavė Generalinei prokuratūrai, o ši dabar sprendžia dėl jų sujungimo į tą pačią bylą.
„Pažiūrėsime, jei publikacijos, dėl kurių komentarų skundžiamasi, sutampa, mes apylinkės prokuratūros tyrimus prijungsime prie Generalinės prokuratūros ir Kriminalinės policijos biuro atliekamo ikiteisminio tyrimo“, - DELFI sakė Generalinės prokuratūros prokurorė Vitalija Songailienė.
Teisininkai: nuomonės riboti negalima
Žiniasklaidos bylose dažnai atstovaujantys teisininkai, komentuodami šį tyrimą, sakė, kad tai yra ganėtinai nauja praktika. „Tam tikrą atsakymą turbūt duoda ir prokuratūros pozicija neatskleisti visų komentarų autorių identifikacinių duomenų“, - DELFI sakė advokatas ir Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas Stasys Šedbaras.
Anot jo, turėtų būti pateikiami konkretūs duomenys apie tai, kad vienoks ar kitoks pasisakymas įžeidė. Tik tokiu atveju galėtų būti identifikuojamas to pasisakymo autorius. „Iš tiesų nei teisminės praktikos, nei įstatymuose tas nėra iki galo sureguliuota“, - sakė S. Šedbaras.
Jo teigimu, šie dalykai slidūs yra todėl, kad iškyla žinios ir nuomonės santykio vertinimas. „Sunku būtų pasakyti, kas yra nuomonė, kas yra žinia. Tačiau remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išaiškinimu, nuomonėje politiko atžvilgiu leidžiama pasakyti šiek tiek daugiau, nei žinioje“, - sakė S. Šedbaras.
Šmeižikiška žinia, anot advokato, gali skambėti, kaip faktų konstatavimas. Pavyzdžiui, išsigalvojama, kad vienas ar kitas asmuo kur nors paėmė kyšį. Jei šis faktas nebus įrodytas, tokia informacija bus traktuojama, kaip šmeižtas. Tačiau tai, kad internautų pasisakymas yra žinia, o ne nuomonė, turi įrodinėti pats nukentėjusysis teisme.
„Panašiai buvo ir su Kęstučio Masiulio atveju, kuriam A. Zuokas privataus kaltinimo tvarka buvo iškėlęs bylą. Teisme buvo įrodyta, kad K. Masiulio pasisakymai yra nuomonė“, - sakė S. Šedbaras.
Teisininkė Laura Juozumaitė LNK žinioms yra sakiusi, kad nuomonę išsakantiems internautams jokie ribojimai nėra galimi.
„Jei kalbama apie paprasčiausiai dėstomą nuomonę - jokie ribojimai negalimi. Negalima daryti jokio spaudimo žmogui kuris reiškia savo nuomonę, galbūt nemalonią tam asmeniui apie kurį kalbama“, - sakė L. Juozumaitė.
Pats A. Zuokas atsisakė komentuoti savo reikalavimą, kodėl jis siekė išsiaiškinti visų prie publikacijų apie jį komentarus rašiusių asmenų duomenis. Savo atsisakymo meras nepagrindė.
Atsakykite į dešinėje kolonoje esantį klausimą, ar DELFI turėtų skelbti komentarų autorių IP adresus.