Praėjusią savaitę, dar prieš išvykdama į naujosios Liberijos prezidentės Ellen Johnson Sirleaf, kuri tapo pirmąja išrinkta Afrikos valstybės lydere moterimi, inauguraciją, Laura Bush pranašavo, jog Jungtinėms Valstijoms greitu laiku taip pat turėtų vadovauti moteris.
"Manau, tai tikrai įvyks", - teigė ji ir pridūrė, kad galbūt tai nutiks "per kelias ateinančias Jungtinių Valstijų prezidento kadencijas".
2008 metais filmų kūrėjų fantazijos gali tapti tikrove. Praėjusiais metais pradėtas rodyti televizijos serialas "Vyriausiasis kariuomenės vadas" (Commander In Chief), kuriame aktorė Geena Davis vaidina pirmąją JAV moterį prezidentę, netruko išpopuliarėti. Pirmadienį G.Davis už šį vaidmenį buvo apdovanota "Auksiniu gaubliu".
Neseniai leidinio "USA Today" ir CNN televizijos užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės "Gallup" atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 2008 metų prezidento rinkimuose už moterį veikiausiai balsuotų 70 proc. amerikiečių.
Tačiau dar prieš susiremiant dėl vietos Ovaliniame kabinete, H.Clinton arba C.Rice reikia tapti ta pirmąja moterimi, kurią kandidate į aukščiausią šalies valdžios postą iškeltų viena iš dviejų įtakingiausių Amerikos politinių partijų.
Nei respublikonai, nei demokratai kandidate į postą Baltuosiuose rūmuose dar nėra kėlę moters, nors 1984 metais nesėkmingai prezidento posto siekęs Walteris Mondale'as viceprezidente buvo pasirinkęs Geraldine'ą Ferraro. 2000 metais kandidate į prezidentus nuo Respublikonų partijos bandė tapti, bet nieko nepešė Elizabeth Dole.
Laura Bush jau pareiškė, ką mano šiuo klausimu. Praėjusią savaitę naujienų televizijai CNN ji sakė, kad C.Rice būtų puiki respublikonų kandidatė ir prezidento poste galėtų pakeisti jos vyrą George'ą W.Bushą, kurio pirmieji antrosios kadencijos metai kaip tik baigsis šį penktadienį.
"Norėčiau, kad ji balotiruotųsi. Ji nuostabi", - apie C.Rice kalbėjo L.Bush.
Tačiau C.Rice teigia nenorinti būti prezidente. Potencialia demokratų kandidate į šį postą sociologinėse apklausose įvardijama H.Clinton savo ketinimų viešai dar nepaskelbė.
Nors niekas nepasakė, kad ji sieks prezidento posto, politikos apžvalgininkai jau įsivaizduoja dviejų įtakingų moterų mūšį. Buvęs H.Clinton vyro, prezidento Billo Clintono patarėjas Dickas Morrisas kartu su kolega parašė knygą, pavadintą "Kondi prieš Hilari: kita didžioji prezidentinė kova" (Condi vs. Hillary: The Next Great Presidential Race).
Knygoje piešiama politinė dvikova tarp "dviejų prityrusių moterų, opozicinių partijų šalininkių, žiniasklaidos superžvaigždžių ir tipiškų XXI amžiaus lyderių moterų".
Iš viso politinių veikėjų spektro D.Morrisui vienintelė C.Rice atrodo galinti 2008 metų rinkimuose pastoti H.Clinton kelią į pergalę. Nors praėjusiais metais C.Rice viršininko reitingai nukrito, JAV diplomatijos vadovė ir toliau išliko populiari vyriausybės veikėja.
Pasak analitikų, šią savaitę Liberijos vadove prisaikdinus E.Johnson Sirleaf, o Čilėje prezidente išrinkus Michelle Bachelet, tampa vis lengviau įsivaizduoti ir moters vadovaujamas Jungtines Valstijas.
"Tai visiškai įmanoma, - teigė George'o Washingtono universiteto profesorius Stephenas Hessas. - Kalbamės kaip tik tą savaitę, kai Afrikoje inauguruota pirmoji prezidentė moteris ir moteris išrinkta Lotynų Amerikoje, tad daugiau tai nebėra neįprasta".
"Apklausos rodo, kad lytis nebekelia didelio skirtumo", - pridūrė jis.
JAV politiniame gyvenime moterims sekasi, nors pagal moterų skaičių įstatymų leidžiamosiose institucijose Jungtinės Valstijos pasaulyje užima tik 63 vietą.
435 vietų JAV Atstovų rūmuose dirba 69, o 100 vietų Senate - 14 moterų. Anot S.Hesso, H.Clinton pranašesnė už C.Rice tuo, kad yra laimėjusi rinkimus į Senatą, tuo tarpu valstybės sekretorei niekada nėra tekę varžytis dėl posto.
"Didesnė tikimybė, kad (prezidente) taptų Hillary, o ne Condi, - teigė S.Hessas. - Reikėtų gerai paieškoti tokio Jungtinių Valstijų prezidento, kuris prieš tai nebūtų buvęs išrinktas į kokį nors postą".