aA
Spalis – įvairiaspalvių lapų mėnuo. Aplinkui – vien geltoni, raudoni, oranžiniai ir rudi tonai. Bet kad ir kaip gražiai atrodytų rudeniniai lapai, juos reikia atidžiau apžiūrėti.
© Shutterstock

Lapus, ant kurių pavyksta aptikti kokių nors ligų požymių, vabzdžių lervų ar pan., reikia sunaikinti – sudeginti arba užkasti. Taip be jokių chemikalų užkirsite kelią daugelio kenkėjų antplūdžiui ir ligų protrūkiui. Per kartą galimos žalos rizikos, aišku, nepašalinsite. Tačiau jei pažeistus lapus naikinsite kasmet, būtinybė kovoti su kenkėjais ilgainiui sumažės.

Ką daryti su lapais

Sveiki lapai – sodui naudinga organinė medžiaga. Ąžuolų lapai nėra linkę perpūti, todėl jais galima uždengti šalčiui jautrius augalus. Pavasarį lapus bus nesunku pašalinti. Lapus galima panaudoti ir kaip mulčią – apdėti jais žemę aplink medžius ir krūmus. Jei taip padarysite, žiemą lapai saugos nuo šalčio augalų šaknis, o pavasarį ir vasarą – padės išlaikyti drėgmę ir neleis želti piktžolėms. Augalus, kurių šaknys išsiraizgiusios dirvos paviršiuje, tikrai reikia mulčiuoti. Tokiems augalams priskiriami rododendrai, magnolijos ir, aišku, patys jautriausi šalčiui krūmai – hortenzijos, budlėjos, bugieniai ir kt.

Per vasarą medžių lapuose susikaupia maisto medžiagų, kurias augalai per šaknis gauna iš dirvos, todėl sveikus lapus patartina apdoroti ir sugrąžinti į dirvą. Veiksmingai pūvantys lapai yra tinkamas komposto papildas. Nukritusius lapus galima susmulkinti žoliapjove ir išbarstyti pievoje. Jie taps natūraliomis, vejai naudingomis trąšomis.

Jei spalį vis dar šilta, galima paskutinį kartą metuose nupjauti žolę. Gazoną rekomenduojama nugrėbti, kad ant jo neliktų nukritusių vaisų, uogų, šakelių ir panašių smulkių šiukšlių, trukdančių į dirvą patekti orui ir žiemą galinčių sukelti pelijimo procesą. Negerai, jei ant vejos liks stambių lapų: pavasarį jie trukdys augti žolei.

Kai medžiai numeta lapus, reikia apeiti sodą ir patikrinti, ar augalai nepaveikti pažeidimų ir neapimti ligų. Aptiktas pažeistas šakas ir medžius iki žiemos reikia nupjauti. Spalis – tinkamiausias metas lapuočiams medžiams ir krūmams sodinti. Visus dekoratyvinius, konteineriuose auginamus augalus galima sodinti iki pat šalčių.

Spalio darbai klombose ir gėlynuose
© Shutterstock

Dengiame gėles

Rododendrus ir kitus panašius augalus prieš žiemą reikia gausiai palieti. Kai dirva įšals, krūmų šaknys nebepajėgs perduoti drėgmės, o saulėje ir vėjyje esantys lapai vis tiek ją garins. Todėl iki žiemos visi lapai turi gauti užtektinai vandens.

Spalį, dar neužėjus šalčiams, reikia nupjauti daugiamečius augalus, pašalinti nušalusius lapus ir ūglius. Šalčiui jautrias daugiametes gėles reikia iškasti ir pernešti į patalpą. Tuos daugiamečius augalus, kurių virš žemės esančios dalys žiemą nunyksta, reikia mulčiuoti durpėmis, pušų žieve ir medžių lapais. Dirvai pašalus, mažiau žiemai pakančias daugiametes gėles – pentinius, alūnes, gvazdikus – reikia apkloti eglišakiais. Jais derėtų pridengti ir neseniai pasodintas gėles, taip pat tas, kurios auga nepalankiausių orų sąlygų veikiamose vietose. Apkarpydami gėles, stenkitės pernelyg jų nenutrumpinti, taip pat nedenkite jų per anksti. Dekoratyvinių varpinių žolių, šilokų, astilbių ir alūnių karpyti apskritai nereikia.

Sodiname tulpes

Spalis – tulpių sodinimo metas. Kitos pavasarinės svogūninės gėlės jau ne mažiau kaip mėnesį turi būti savo vietose, tačiau tulpes reikia sodinti ne anksčiau kaip spalį, kai oro temperatūra svyruoja nuo 8 iki 10 laipsnių šilumos. Tulpės, atsižvelgiant į jų svogūnėlių dydį, sodinamos į iš anksto supureną ir palaistytą dirvą, maždaug 10–15 centimetrų gylyje. Tarp svogūnėlių reikia palikti apie 10 centimetrų ilgio tarpus. Galima paberti specialių trąšų. Svogūnėlius kartais patariama apiberti pelenais ir smėliu. Užėjus šalčiams, tulpės užberiamos mulčiu, padedančiu išlaikyti reikalingą temperatūrą ir drėgnumą.

Spalį aktyvus augalų augimas baigiasi ir oro temperatūra vis rečiau pakyla virš 5 laipsnių. Tik pakrantės rajonuose mėnesio pradžioje kartais dar pavyksta pamatyti žydinčių rožių. Jei taip yra, vadinasi, rožės dar nepasirengusios žiemai. Norint optimaliai paruošti rožes žiemos sąlygoms, reikia nukarpyti visus pumpurus ir išpjaustyti jaunus, nesutvirtėjusius ūglius. Jei augalą apgadino kenkėjai, būtina pašalinti ir sunaikinti visus pažeistus lapus. Tik kai nubyra visi lapai, rožė laikoma pasirengusia žiemai. Rožės paprastai apdengiamos tik tada, kai keletą dienų išsilaiko 3–5 laipsnių šaltis. Dažniausiai jo sulaukiama lapkritį ar netgi gruodį, todėl spalio mėnesį žiemai reikia ruošti tik ilgakotes ir vijoklines rožes. Jas reikia nulenkti prie žemės į specialiai paruoštą vietą, išklotą spygliuočių medžių šakomis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.4000

Kaip savame sklype užsiauginti miško grybų (21)

Auginti grybus savame sklype – vienas malonumas. Galima auginti pievagrybius, voveraites,...

Profesionalas aiškina, kokių klaidų negalima daryti ruošiant šilauoges žiemai raudoni lapai – kokį ženklą taip duoda augalas (16)

Su profesionaliu sodininku Gediminu Cijūnaičiu, gediminosodai.lt savininku, kalbamės apie tai, kaip...

Kaip paruošti vynuogių krūmus žiemai kas tikrai padeda, kam tik laiką sugaišit (23)

Egzistuoja nemažai patarimų, kaip uždengti vynuogių krūmus žiemai. Labai svarbu žinoti, kaip...

Kaip paprastai išsirinkti kokybišką kiaušinį idealus produktas su vieninteliu trūkumu (17)

Kiaušiniai dėl savo aukštos maistinės vertės vieni dažniausiai visame pasaulyje vartojamų...

Kaip žiemą nuo laukinių gyvūnų apsaugoti šilauoges (9)

Tam, kad išpuoselėti augalai, mylėti ir kruopščiai prižiūrėti visą vasarą, sulauktų kito...

Top naujienos

DELFI reportažas iš gaisro iškankinto kaimo: primena Černobylį, nėra žmonių, žūsta gyvūnai papildyta 16:38 (267)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Kauno klinikose nukentėjusios paauglės mama: gydytojas prašė apie tai niekam nepranešti, siūlė kompensaciją (455)

Penktadienį vakare per Lietuvą nuskriejo žinia, kad paauglei iš Jonavos Kauno klinikose į...

Kainos svetur: kiek už duoną ar bananus teks sumokėti Emyratuose (124)

Jungtiniuose Arabų Emyratuose tikrai ne visur vienodos kainos – Abu Dabis ar Dubajus jau...

Sekmadienį yra didelė tikimybė pagerinti Lietuvos orų rekordą (9)

Šeštadienį mūsų laukia dar viena labai šilta ir graži diena. Naktį vietomis tvyrojęs rūkas...

Didžiosios Britanijos parlamentarai pritarė pasiūlymui 3 mėnesiams atidėti „Brexit“ Johnsonas delsti nenori. Papildyta 17:24 (87)

Šeštadienį Didžiosios Britanijos parlamento Bendruomenių Rūmų deputatai balsavo dėl pataisos,...

Garsus plastikos chirurgas apie moterų norus – „pripūstos“ krūtinės eina užmarštin

Vienas garsiausių Lietuvoje plastikos chirurgų, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas...

Dirba veikiančiame ugnikalnyje, iš kurio sklinda odą ėdantys nuodai: visa tai – dėl „velnio aukso“ (6)

Tiršti dūmai uždengia dangų virš Ijeno kalno, o ore tvyro sudegusių degtukų kvapas. Iš...

Persirengėliai Niujorko „Comic Con“: ar atpažinsite šiuos veikėjus?

Per pastaruosius porą dešimtmečių cosplay (persirengimas pop kultūros veikėjais) tapo...

Kauno Dainavos rajonas: buvęs „Centrinis purvynas“ ir požeminis upelis (21)

Dainava – dabar viena tankiausiai ir gausiausiai gyvenamų Kauno miesto dalių – buvo sukurta...