Lietuvoje palyginti retai auginami įvairių rūšių riešutmedžiai gali būti puikus pasirinkimas apsalusiems nuo soduose vyraujančių saldžių uogų ir vaisių.
Lazdynai
Kaip ir kur sodinti. Prieš pirkdami lazdyno sodinukus, atkreipkite dėmesį į jų šaknis. Jei sodinukas turi šaknų kuokštą be išsiskiriančios vienos šaknies, sodinukas geros kokybės. Jei matyti stipri centrinė šaknis, lazdynas daugintas iš sėklų, todėl jo kokybė ir veislės savybės abejotinos. Labiausiai lazdynai mėgsta saulėtas vietas bei orui laidų, nešlapią juodžemį ar priemolį su daug organinių medžiagų. Smėlėtose vietose derliaus bus mažai.
Lazdyno riešutus galima dauginti ir sėklomis, tačiau paprastesnis ir patikimesni būdas norint išsaugoti veislinius požymius ir kokybę yra dauginti juos šoninėmis atlankomis. Iš atlankos užaugę sodinukai dera jau po 2-3 metų. Sodinimui naudojamos dar nežydėjusios šoninės šakos. Atlanką su 5-6 akimis užpilkite žemėmis – po kurio laiko iš jos išaugs 3-4 geros kokybės sodinukai. Sodindami į nuolatinę augimo vietą rykštelę virš 8-9 pumpuro nupjaukite
Priežiūra. Pavasarį prieš žydėjimą visus naujus ūglius, nušalusias, kreivas ir besikryžminančias šakas apgenėkite. Retesnis vainikas palaiko pakankamą oro cirkuliaciją ir leidžia išvengti daugybės ligų. Neretinami lazdynai greitai sutankėja, o tuomet dera tik šoninės šakos.
Kiekvieną pavasarį lazdyną tręškite mineralinėmis trąšomis (200 g superfosfato ir 50g kalio druskos), galite mulčiuoti nupjauta žole.
Jei norite sulaukti ankstyvesnio derliaus, aplaužykite stipriausių šoninių ūglių viršūnes, o nulaužtas viršūnes palikite kaboti iki pavasario ir išsprogus žirginiams nukirpti, viršutinių ūglių paliekant po 3-4 pumpurus.
Graikiniai riešutai
Kaip ir kur sodinti. Graikiniai riešutmedžiai sodinami pavasarį, po obelų žydėjimo gegužės-birželio mėnesį, arba rudenį, iki šalnų rugsėjo-lapkričio mėn. Rekomenduojama sodinti į derlingą, neįmirkstančią dirvą, nors auga įvairiausiame dirvožemyje.
Prieš sodindami į duobės dugną primeskite medžiagų drenažui – statybinių duženų, skaldos. Šie trukdys augti liemeninei šakniai, labiau formuosis šoninės, kurios ir yra pagrindinės augalo maitintojos. Ant primestų duženų ar skaldos pilkite 2-3 kibirus perpuvusio mėšlo ir kompostinės žemės mišinio, santykiu 1:2. Pasodintas medelis gausiai palaistomas, po kelių dienų dar kartą, o dirvožemis papurenamas ir mulčiuojamas.
Prieš sodindami atkreipkite dėmesį, ar sodinukas savidulkės veislės. Jei ne, sodinkite daugiau riešutmedžių – derlius bus gerokai didesnis.
Pasodintą sodinuką būtinai riškite prie atramos (kuolo) ir aptverkite.
Priežiūra. Graikinius riešutmedžius genėkite kasmet, prieš derlių (maždaug liepos pabaigoje) arba vėlai pavasarį, riešutams jau išsprogus. Derlius sunoksta rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo mėnesį, o pirmųjų vaisių galite tikėtis 6-10 metais po pasodinimo.
Jauno riešutmedžio šakos auga į viršų, todėl dažnai jis tampa panašus į šluotą. Kad taip neatsitiktų, į viršų augančias šakas patrumpinkite arba atlenkite į šonus ir pririškite.
Neleiskite medeliams apaugti piktžolėmis, mulčiuokite, kad visos naudingos medžiagos būtų pasisavinamos riešutmedžio. Pirmuosius dvejus metus po pasodinimo žiemai sodinukus apriškite eglišakiais ar švendrais, kad nenušaltų. Jei vis tik medelis apšąla, pašalusio vainiko šakas apgenėkite iki lapų augimo vietų.
