O kuo gi dar?
Palankus požiūris: sodo tepalas skatina žaizdų gijimą.
Tai tiesa. Pirmiausia, per neapdorotą žaizdą iš karto gali patekti infekcija. Sodo tepalas apsaugo medį nuo užkrato ir padeda žaizdai greičiau užsitraukti. Vis dėlto tokiomis savybėmis pasižymi tik 30 proc. sodo tepalų.
Skeptiškas požiūris: sodo tepalas neduoda jokios naudos ir net gali pakenkti.
Kad ir paradoksalu, bet tai taip pat tiesa. Ukrainos agrarinių mokslu akademijos Sodininkystės instituto mokslininkai atliko nuo 2008 iki 2011 metų trukusį eksperimentą, kurio metu išbandė 17 rūšių sodo tepalų, naudodami juos obelų žaizdoms gydyti. Kai kurios šakos buvo paliekamos neapdorotos, leidžiant žaizdoms užsitraukti natūraliai. Jos buvo laikomos kontrolinėmis, t. y. 100 proc. užgyjančiomis.
Vykdydami eksperimentą mokslininkai stebėjo, kaip žaizdas veikia tepalai. Jei užsitraukimo laipsnis viršydavo kontrolinių šakų gijimo tempą, tepalas būdavo pripažintas efektyviu. Priešingu atveju būdavo daroma išvada, kad tepalas lėtina žaizdų gijimą ir neduoda jokios naudos.
Įdomiausia tai, kad iš 17 rūšių sodo tepalų su savo užduotimi susidorojo tik 5. Visos likusios priemonės ne tik nepadėjo, bet dar ir pakenkė medžiams.
Išvada: tepalu žaizdas užtepti reikia, tačiau pasirinkta priemonė turi būti kokybiška.
