Priežasčių, kodėl nukrenta neprinokusios slyvos, geli būti keletas. Kai kuriais atvejais jų gali būti iškart ne viena, todėl žala tik dar labiau išauga. Galiausiai netenkame viso derliaus, o kartais ir paties medžio.
Aiškinamės ligų požymius ir kenkėjus
Pirmiausia atidžiai apžiūrėkite medį, patikrinkite, ar nėra ligų simptomų ir kenkėjų požymių. Smulkios rusvos ir geltonos dėmės ant lapų ir jų banguoti kraštai byloja, kad slyva užsikrėtė rudąja dėmėtlige. Ši liga, dar vadinama kladosporioze, labai susilpnina medį.
Sidabrinis šakų atspalvis – pirmas trombidinių erkių veiklos požymis. Jos maitinasi slyvos sultimis ir gali būti slyvų metimo priežastimi, nes medis visas jėgas sutelkia į maistinių medžiagų trūkumo kompensavimą.
Vos nustačius ligos požymius ir aptikus parazitus, būtina iškart imtis gydymo. Taip pat rekomenduojama profilaktikos sumetimais apipurkšti medį, jeigu nieko neįprasto nepastebėjote. Kiekvieną pavasario ir vasaros mėnesį purkškite slyvą biologiniais preparatais.
Kompensuojame mineralų ir drėgmės trūkumą
Visgi labiausiai tikėtina slyvų kritimo priežastis – maistinių medžiagų ir drėgmės trūkumas. Atpažinti šią problemą galima pagal susiraukšlėjusius vaisius ar jų nenatūraliai mažą dydį.
Ankstyvą pavasarį, dar prieš susiformuojant pumpurams, slyvas ir dirvožemį aplink jas būtina purkšti karbamido tirpalu. Tam 120 gramų karbamido miltelių atskieskite dešimčia litrų vandens arba granules (maždaug stiklinę) įterpkite į dirvožemį ir gausiai paliekite.
Karbamidas – azoto turinti trąša, kuri gerai maitina dirvožemį ir teigiamai veikia augalų derlių. Jeigu pavasarinį tręšimą praleidote, slyvos gali suformuoti daug vaisių, tačiau vėliau pradėti juos mesti.
Birželio mėnesį bet kokiu atveju patręškite slyvą organinėmis trąšomis – taip bus parama jai vaisių formavimosi laikotarpiu.
Organinėse trąšose gausu azoto, kalcio, fosforo, vario ir kalio.
Pavyzdžiui, tinka karvių mėšlo ar paukščių mėšlo tirpalas: 1/4 mėšlo dešimčiai litrų vandens. Vieno kibiro pakaks esant įprastoms sąlygoms, o jeigu slyva meta vaisius arba praleistas pavasarinis tręšimas, po dviejų savaičių procedūrą pakartokite.
Jeigu slyva auga saulėtoje vietoje, ją būtina reguliariai ir gausiai laistyti, dirvožemis turi būti drėgnas 50-60 centimetrų gylyje. Jeigu gyvenate regione, kur gruntiniai vandenys arti žemės paviršiaus, medį pakanka laistyti 5-6 kartus per sezoną. Likus dviem savaitėms iki numatomo derliaus nuėmimo, slyvą gausiai palaistykite – po vieną dešimties litrų kibirą kiekvienam medžiui.
