Pradėkime nuo to, ko negalima daryti. Jau nebegalima sodinti medelių plikomis šaknimis ir genėti. Pereiname prie sodo priežiūros.
„Žmogus turi pasivaikščioti po sodą ir įvertinti, kaip puola kenkėjai. Aš kiekvieną vakarą ėjau į tradicinių aviečių avietyną, kurios jau suformavo žiedynus, kurie prasiskleis po savaitės ir ten jau sėdi straubliukas bei deda kiaušinėlius. Jau reikia purkšti, kad juos sunaikintume“, – dėlioja A. Amšiejus.
Kitas būtinas darbas – apeiti trešnes ir vyšnias bei apžiūrėti, ar jų nepuola grybelinės ligos, nes jau laikas purkšti ir naikinti ligų židinius.
Obelų judinti jau nereikia, reikia leisti joms ramiai krauti žiedus, tačiau reikia apžiūrėti, ar nepuola žiedgraužis.
„Pažeistas žiedas neatsiskleidęs ir truputį parudavęs, nors aplinkui kiti žydi. Man skambino žmogus ir sakė, kad pas jį nušalo žiedai, tačiau prapjovęs rado kirmėlę. Šio kenkėjo sunaikinti nebegalime, tačiau reikia pasistengti, kad kitais metais jų būtų du ar tris kartus mažiau. Jau prasidėjo ir amarai“, – dėlioja A. Amšiejus ir sako, kad ruduo buvo ilgas ir šiltas, palankus kenkėjams.
Per šaltą žiemą nukentėjo persikų ir slyvų žiediniai pumpurai. Nes žemiau 20 laipsnių temperatūra krisdavo ir dienomis. Profesionalus sako, kad šių metų pavasaris gana keistas, nes skiepijant kai ūgliai neruošiami gruodį, o tiesiog pjaunami nuo vieno medžio ir skiepijami į kitą, šiemet pasiteisino tik obelims. Kitiems vaismedžiams ūgliai neprigijo.
Kalbant apie tręšimą, mineralines trąšas naudoti galima iki Joninių. Jei nedera kaulavaisiai, galima atsargiai patręšti kalcio salietra – į dešimt litrų dedamas arbatinis šaukštelis ir purškiama, kad medžiagas sugertų lapai.
Atsargiau tręšti reikia šilauoges, kad jų augimas nebūtų per daug sužadintas.
