1. Vaismedžių kamienų apkaupimas

Žeme vaismedžiai apkaupiami tik šiauriniuose rajonuose, nes juose kyla žievės pažeidimo rizika, tačiau ir ten šio darbo negalima atlikti per anksti. Apkaupti augalus reikėtų prieš pat šalnas, kad žemė staigiai sušaltų ir atitirptų tik atėjus pavasariui.

2. Ankstyvas ravėjimo darbų nutraukimas

Palikti piktžoles, viliantis, kad jas sunaikins šaltis, gal ir atrodo sumanu, bet toks sprendimas, deja, ne visada pasiteisina. Taip yra todėl, kad daugelio piktžolių sėklos bręsta ir žuvus augalui, o pavasarį jau ima leisti želmenis.

Bus daug geriau, jei palauksite, kol piktžolės sužels ir sukasite dirvą. Minėtina ir tai, kad sukasus dirvą rudenį sulaukiama daug geresnio rezultato nei tada, kai tai padaroma pavasarį. Rudeninis kasimas pablogina kenkėjų žiemojimo sąlygas, padidina trąšų efektyvumą, o piktžolių sėklos kasant atsiduria gilesniuose dirvos sluoksniuose, kuriuose joms daug sunkiau išlikti.

3. Aplaidus požiūris į daugiamečių augalų apkarpymą

Nužydėjus tarsi iš naujo pavasarį imančioms augti gėlėms, reikia nupjauti visus iš žemės kyšančius jų stiebus. Žinoma, sudžiūvusias ataugas lengviau atskirti pavasarį, bet jei nauji ūgliai išsistiebs pernelyg greitai, galite tiesiog nespėti pašalinti visų sunykusių dalių.

4. Ankstyvas krūmų apkarpymas

Apkarpymas stimuliuoja naujų šakų augimą, todėl krūmus derėtų apkarpyti tik tada, kai nukrenta visi lapai. Jei lapai nukrenta ne todėl, kad atėjo ruduo, o dėl kokios nors ligos, skubėti apkarpyti krūmo vis tiek nereikia, kadangi nukirpus dalį šakų gali būti inicijuotas pumpurų skleidimosi procesas.

5. Nesurinkti supuvę vaisiai ir daržovės

Kad ir kaip tingėtųsi rudenį surinkinėti nukritusius vaisius arba lysvėse užsilikusias daržoves, šį darbą tikrai būtina padaryti. Ant žemės paliktuose gulėti vaisiuose tarpsta kenkėjai ir įvairios ligos. Pūvančios daržovės gali patraukti ir aplinkinius ūkius niokojančių kenkėjų. Tiesa ta, kad rudenį reikia surinkti ir sudeginti visas augalinės kilmės atliekas. Į komposto duobę jas galite mesti tik tuo atveju, jei tikrai žinote, kad ant lapų neužsiveisęs grybelis.

6. Nepasodinti pavasariniai svogūniniai augalai

Svogūniniai augalai, kaip antai tulpės, paprastai sodinami tada, kai mokyklose nuskamba pirmasis skambutis, t. y. rugsėjo pradžioje. Taip pat derėtų elgtis ne tik su tulpėmis, bet ir su krokais, narcizais, žydrėmis, hiacintais ir kt.

Tulpių svogūnėliai

7. Nepersodinti ir neišskirstyti daugiamečiai augalai

Jei norite, kad daugiamečiai augalai kasmet pradžiugintų nuostabiais žiedais, nepamirškite apie jų padalijimą ir persodinimą. Jie paprastai labai išsikeroja, todėl yra linkę patys save užgožti. Augalas, kurį reikia padalyti, visų pirma, iškasamas, išskirstomas padalijant į kelias dalis, o šios, savo ruožtu, pasodinamos didesniame plote.

Vis dėlto daugiamečiai augalai dalijami ne kasmet. Pavyzdžiui, raktažolės, skaisteniai, plunksnuotieji gvazdikai ir tiesiaragės našlaitės dalijamos kartą per dvejus–trejus metus, irisai ir baltosios lelijos – kartą per trejus–ketverius metus, melsvės, o rykštenės, flioksai, astilbės ir bijūnai – kartą per penkerius–šešerius metus.

8. Nepasėti lapiniai ir kiti augalai

Neskubėkite baigti sėjos darbų. Juk rudenį labai pravartu paruošti špinatų, salotų, ridikų, morkų, svogūnų, petražolių ir rūgštynių lysves.

Sėti reikia taip, kad sėklos sudygtų tik pavasarį. Tokia sėja gana rizikinga ir pareikalauja net 40–60 proc. daugiau sėklų nei įprastai, bet jei žiemą ir pavasarį nuskils su orais, galėsite džiaugtis puikiu, o svarbiausia, ankstyvu derliumi.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)