Pasak sodininko Tautvydo Gursko, šiemet daugelis braškių augintojų buvo nemaloniai nustebinti – staiga pradėjo kristi žiedai.
„Braškės šiemet labai pūna. Tai masinis reiškinys. Per daug drėgmės ir įsimetė puvinys“, – aiškina profesionalus sodininkas T. Gurskas ir sako, kad kai kur apšalo gervuogės ir avietės. Sausmedziai, amelankiai, šilauogės kol kas jaučiasi puikiai.
T. Gurskas pataria ir kaip gelbėti braškes, jei dar norite sulaukti uogų. Padeda auksinų gausiai turintys stimuliatoriai, skirti augalams atsigauti nuo streso. Nupurškus šiais preparatais, jei augalai dar nėra labai stipriai nepažeisti, jie iš naujo sužydės ir užmegs vaisius. Laiko tam dar yra pakankamai.
Kaip saugoti augalus nuo kitų ligų ir kovoti su pačiu puviniu, siūlome paskaityti kiek anksčiau skelbtame tekste.
Pirmiausia apžiūrėkite lysves ir braškių kelmus.
Jeigu žemė perdžiūvusi, palaistykite augalus.
Jei pamatėte vabzdžių, jie gali būti kenkėjai.
Voratinkliai ant lapų ir stiebų yra kenkėjų požymis.
Sausos dėmelės ant žiedų ir ant uogų gali būti ligų požymis.
Kurmiai ir kurkliai, rausdami sau takus, pakenkia šaknims, todėl augalai džiūsta ir žūsta.
Per sausas oras, per sausa žemė, perlaistymas, netinkamai parinktas per vėsus ar per drėgnas plotas žemumoje – šie dalykai kenkia šaknų sistemai ir braškių kelmai ima džiūti.
Tik radę priežastį galėsite imtis reikiamų priemonių.
Braškių augimui dažnai turi įtakos oro sąlygos – karštis, sausra, gausus lietus skatina ligų atsiradimą. Braškių šaknų sistema yra arti dirvos paviršiaus, tad be laistymo ji greitai nukenčia. Jei vasara karšta, retai lyja, o jūs neturite galimybės dažnai palaistyti augalų, derliaus bus menkas.
Nepalikite braškių be vandens
Jei braškėms trūksta drėgmės, lapeliai ima vysti, bet palvos nekeičia, dėmių ant jų neatsiranda.
Reguliariai laistydami braškes atgaivinsite – vienam kvadratiniam metrui reikės maždaug 10 – 12 l vandens.
Reikia nustatyti, kiek stipriai perdžiūvo viršutinis dirvos sluoksnis, nes perlaisčius kyla grybelių, ligas sukeliančių bakterijų plitimo grėsmė. Galite pilti vandenį iš kibiro į griovelius tarp kelmų arba laistyti kelmelius iš viršaus laistytuvu – augalams tai naudinga, nes vanduo nuplauna nuo lapelių dulkes, jiems lengviau sugerti saulės šviesą ir deguonį, kurie būti augimui. Braškes reikia laistyti ryte arba vakare, kad vanduo spėtų susigerti į žemę, o vandens lašai ant lapų spėtų išdžiūti, antraip augalai nudegs.
Jei tenka ilgesniam laikui išvykti, įrenkite automatinio laistymo sistemą. Kai kurie sodininkai renkasi visai nesudėtingą variantą: prie kiekvieno kelmo įkasa 1,5–2 l talpos plastikinius butelius su šonuose išdurtomis skylutėmis – vandens užtenka kelioms dienoms. Yra ir daugiau sumanių būdų ilgam aprūpinti augalus vandeniu.
Vanduo ne taip greitai išgaruos, jei palaistę apibersite kelmus šiaudais arba perpuvusiu mėšlu. Dar vienas būdas – uždenkite lysves tamsia plėvele, kuri neleis dirvai perdžiūti, o jei ims lyti, žemės per daug nesudrėks.
Braškės džiūna ir dėl ligų, kenkėjų. Dažnai ligos būna oro sąlygų – šalčių ir drėgmės padarinys. Kenkėjų gali užsiveisti, jei persodinate braškes iš kitų sklypų, kuriuose buvo kenkėjų, arba jei persodinate su profilaktiškai neapdorota žeme.
Pavojinga sodinti braškes šalia augalų, kurie turi bendrų kenkėjų ir ligų.
Priežastis – liga
Įvairios braškių kelmų dalys džiūsta dėl miltligės, fitoftorozės, pilkojo puvinio, rudosios dėmėtligės, verticiliozės.
Pilkojo puvinio požymis – rusvos dėmės ant lapų ir pilkos apnašos ant sudžiūvusių uogų. Liga plinta formuojantis uogoms, ją įveikti sunku, nes kelmų su uogomis negalima purkšti cheminėmis priemonėmis – augalus reikia iškasti ir deginti.
Braškių ligų profilaktinės priemonės:
Kas trejus–ketverius metus persodinkite į naują vietą.
Užtektinai, bet ne per daug laistykite.
Vos sunokusias uogas nuskinkite, žemę mulčiuokite spygliais arba šiaudais.
Nuo grybelinių ligų padeda apsisaugoti antigrybelinės priemonės, tiesa, ne tuo laikotarpiu, kai noksta uogos. Rudenį arba pavasarį nuo kelmų reikia nuskinti senus lapus ir sudeginti. Gegužę jaunas atžalas apipurkškite bordo mišiniu arba vario sulfatu su ūkiniu muilu.
