Nors žemė vis dar užklota sniegu, kaip teigė Šiaulių botanikos sodo direktorius dr. Martynas Kazlauskas, darbų, kuriuos galima atlikti jau dabar, tikrai yra.
„Darbų yra ir lauke – galite panaudoti sniegą. Galite apkasti vazonus, o sniegą galima naudoti šiltnamyje, nes šiltnamis džiūvo visą žiemą. Jeigu norime, kad tai, ką įnešėme rudenį, supūtų ir būtų sumaišyta – reikėtų drėkinti, nes dirvožemis nėra negyvas, ten gyvena mikroorganizmai“, – aiškino M. Kazlauskas.
Jis paaiškino, kiek sniego galima ir būtų naudinga įnešti į savo šiltnamius.
„Tiek, kad žmogus nepavargtų benešdamas ir norėtų kitą kartą nešti – nedaug. 10 centimetrų, 5 centimetrus – kiek atnešti, tiek ir gerai. Nebūtinai tai gali būti vienkartinis veiksmas. Galima po didesnio snygio vis atnešti ir pagirdyti šiltnamį“, – teigė Šiaulių botanikos sodo direktorius.
Darbų, kuriuos galima atlikti jau dabar, yra ir daugiau.
„Kiti darbai yra viduje. Tai yra geras metas dalinti, persodinti kambarinius augalus, nes saulės yra vis daugiau. Nesvarbu, kad dar vis yra šalta, bet jau pavasarėja. Šie darbai yra geri ir jie nekonkuruoja su kitais darbais, kurių sodininkai imsis lauke“, – teigė M. Kazlauskas.
Anot jo, dažnai kambariniai augalai vasarą būna užmiršti, tad žiema – puikus metas juos atgaivinti.
„Taip pat dabar yra geras metas užsakyti sodo inventorių, sėklas, nes kai kurios sėklos profesionalų jau yra pasodintos.
Augintojai, kurie augina dideliais kiekiais jau pasodino, jau padirbėjo. Mūsų taip pat laukia darbai – gali, kas nori, pasisodinti begonijų, kas daigina iš sėklų – surfinijų, lobelijų“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pridūrė, kad dabar artėja laikas, kai jau bus galima sodinti ir tam tikras daržoves.
„Galima jau sodinti ir paprikų kai kurias veisles, artėja laikas, kai bus galima sodinti ir ankstyvuosius pomidorus. Taigi, kol tas laikas ateis – jį galima išnaudoti įsigyjant tas sėklas“, – teigė M. Kazlauskas.
Tiesa, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad visada yra svarbu vadovautis instrukcijomis.
„Reikėtų vadovautis pakuotės instrukcija, nes augalai labai skiriasi. Vienas pomidoras nėra lygus kitam. Yra ankstyvosios veislės, kurias jau tuoj bus tikrai galima sodinti“, – aiškino jis.
Kaip padėti augalams, kenčiantiems nuo sniego?
Nors žiema jau persivertė į antrą pusę, orų permainos – nenuspėjamos, tad ir didesnių snygių dar galima tikėtis. M. Kazlauskas patarė, kaip nuo sniego apsaugoti savo augalus.
„Pirmiausia, reikėtų kaip nors sniegą pašalinti nuo krūmų, mažesnių, jautresnių medžių, nes sniegas laužo šakas, o kartais sniego būna daug. Nereikia to daryti kiekvieną dieną, bet matosi, kai jau šaka yra sulinkusi. Nereikia laukti dar vieno snygio, kol ji sulūš. Geriausia sniegą nubraukti rankomis arba šluota“, – aiškino jis.
M. Kazlauskas atkreipė dėmesį į vieną svarbią detalę.
„Nereikia viso sniego nubraukti. Svarbiausia – didžiąją jo dalį. Svarbu nedaryti klaidų ir prižiūrint kiemą. Jeigu nukasate sniegą nuo kiemo – reikėtų nesumesti jo į vieną vietą arba ta vieta turėtų būti tokia nenaudojama kiemo vieta, bet jokiu būdu ne ant kitų krūmų, ne ant žemaūgių augalų, net ir ant vejos nerekomenduojama, ypač tuo metu, kai žemė būna neįšalusi, o pas mus jau daug yra tokių žiemų, kai žemė neįšąla arba sušąla vos kelioms savaitėms“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, tokiu atveju, gali išsivystyti pavasarinis pelėsis.
„Gražioje vejoje šeimininkas gali rasti didžiules, negražias dėmes, nes tai sudaro geras sąlygas pavasariniam pelėsiui vystytis ir taip nukenčia veja.
To nereikėtų daryti ir sniegą, tokiu atveju, reikėtų paskleisti pievoje“, – patarė M. Kazlauskas.
Visą reportažą rasite LNK portale:
