„Matau, kad jau visi beveik pajuto pavasarį, skuba karpyti pernykštes gėles, grėbti ir naikinti ant gėlynų paliktus šapus ir lapus. Galėtumėt ir neskubėti“, – kimbančius į darbus sodininkus stabdo ji.
Ji sako, kad po visais šiais lapais, šapais ir gėlėmis žiemoja kamanės:
„Beje, gyventi ir kitais metais pratęsti gyvybės ciklą lieka tik apvaisintos karalienės. Jos dar nepabudo, tad galite jas pažadinti ir sušaldyti. Palaukite bent jau kol pražys blindės – pirmasis jų maistas. Kamanių ir taip pas mus nedaug.“
K. Žalnierukynaitė teigia, kad kamanės yra ypač svarbus vabzdys, kuris užtikrina gerą derlių.
„Jei aplink turėsite kamanių, labai puikiai derės jūsų pomidorai ir ne tik. Ir apskritai, tai padarėlis, kuris darbuojasi ir blogu oru, ir vėjuotomis dienomis. Leiskite kamanei pamiegoti. Dar pakentėkit nesutvarkę savo šabakštynėlių. Ten taip jauku miegoti... karalienėms“, – kalbėjo ji.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, peržiemojusi apvaisinta kamanės patelė (motina) pavasarį iš sausų augalų liekanų daro lizdą, jame nulipdo korį ir deda kiaušinius (iš jų išsirita kamanės darbininkės).
Vėliau išsirita ir patinai, kurie poruojasi su jaunomis patelėmis.
Rudenį motina, kamanės darbininkės ir patinai žūva. Po samanomis, kelmuose, plyšiuose peržiemoja tik apvaisintos pavienės patelės.
Kamanės minta nektaru ir žiedadulkėmis. Apdulkina daugelį augalų.
Lietuvoje yra 24 rūšys. Dažniausios yra žeminė kamanė, sodinė kamanė, dirvinė kamanė. Didžiaakė kamanė ir stepinė kamanė įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
