„Šis sniegas Dievo dovana, nes tai ne šaltis. Pavyzdžiui, Vengrijoje sodininkai netgi purškia vynuogynus vandeniu, kad per šalnas žiedai apledytų ir nenušaltų. Tas sniegas, kuris iškrito Lietuvoje, mano nuomone, žiedams nepakenkė, nors ir aplaužė obelų šakas. Kas kita rapsai, kuriuos galėjo išguldyti ir išlaužyti. Mano kieme buvo apie 10 cm sluoksnis, tai daug“, – aiškina A Amšiejus.
Jis sako, kad šis „gegužinio sniego“ vanduo nuo senovės buvo ypatingai vertinamas ir net vadinamas jaunystės vandeniu.
„Mama liepdavo jo prisirinkti ir plauti veidą, nes ištirpęs tampa labai minkštu vandeniu, kuris susigeria į dirvą. Šiuo metu drėgmės trūko. Kai kur net sunkiai dygo žiemkenčiai“, – aiškina A. Amšiejus.
Tačiau jei rapsų stiebai buvo sulaužyti, greito ir kokybiško jų atsigavimo mokslininkas nežada. Jei augalai tik suguldyti - atsigaus.
„Vaismedžių derliui šitas sniegas didesnės reikšmės neturės. Tuo labiau, kad trešnės ir slyvos jau buvo peržydėjusios. Vėlyvų obelų žiedai taip pat gražiai atrodo ant šakų“, – prognozuoja A. Amšiejus.
Jei šaka dėl sniego svorio įlūžo, ją reikia kuo greičiau atstatyti, nes gerai skiriasi sultys ir didelė tikimybė, kad ji prigis.
Gera žinia ta, kad staigus atvėsimas pristabdė kenkėjų vystymąs, nes dabar vienas iš pagrindinių darbų – kenkėjų ir ligų stebėjimas bei kova su jais.
„Jei turite išlaikytus nesudžiūvusius ūglius galima skiepyti, nes intensyvus sulčių tekėjimas ir prigijimas geras. Nuo genėjimo reikia susilaikyti ir palaukti birželio, kai reikės išpjauti vilkuglius“, – perspėja profesionalas.
Planuojantys sodinti turi rinktis augalus, kurie auga vazonuose ir buvo į juos susodinti bent prieš tris mėnesius. Patikrinti ar tinkami paprasta – iš vazono ištraukus augalą, jo šaknys turi laikyti visą dirvožemio gumulą. Tai reiškia, kad augalas jau turi gerai išvystytą šaknų sistemą. Jei jis užkastas tik dabar ar plikomis šaknimis, tikimybė, kad neišsivystys per vasarą ar žus didelė.
