Meditacija – tai viena seniausių atsipalaidavimo ir protinių bei fizinių galių harmonijos atkūrimo metodikų. Šis būdas nusiraminti – veiksminga dvasinė praktika, kildinama iš tūkstantmečius gyvuojančių Rytų religijų.

Visgi tikrai nereikia būti kurios nors iš tų religijų išpažinėju, jei norisi išmėginti meditacijos galias, veikiančias proto, kūno ir dvasios sferas. Pavyzdžiui, vadovaujantis tam tikrais principais įveistas sodas – toks, kurį čia nutarėme vadinti meditacijai nuteikiančiu sodu, – gali padėti susitelkti ir tapti idealia terpe, į kurią pasinėrus pavyksta pajusti pasaulio harmoniją ir išbaigtumą. Štai kodėl kaip tik tokį sodą tikrai vertėtų įsiveisti, rašoma portale „Supersadovnik“.

Sodininkavimas, prilygstantis meditacijai

Iš tikro net patys elementariausi sodo darbai natūraliai stiprina ryšį su žeme ir gamta. Sodo priežiūra – kantrybės ir kruopštumo reikalaujanti veikla. Ja užsiimant tenka ne tik stebėti augalų augimą, bet ir mokytis, kaip kuo geriau jais pasirūpinti. Sąmoningas dėmesio nukreipimas į metafizinę sodo reikšmę ir taikomus auginimo metodus yra pagrindiniai akcentai meditacinio sodininkavimo praktikoje.

Asociatyvinė nuotr.

Meditacinis sodininkavimas toli gražu neapsiriboja mechaniškais veiksmais, pavyzdžiui, dirvos apdirbimu. Medituojantis sodininkas nuo pat sėjos iki derliaus nuėmimo stengiasi kuo geriau įsigilinti į kiekvieną gyvenimo etapą ir suprasti jo svarbą. Reguliarus darbas sode teikia idealią galimybę susitelkti į savas mintis bei emocijas ir kuo nuodugniau jas apmąstyti. Tokia savirefleksija padeda pripažinti savus trūkumas ir didina norą tobulėti.

Neabejotina meditacijos sode nauda

Sodas išties gali nuteikti raminamai – buvimas gamtoje savaime leidžia „įsižeminti“ ir atpalaiduoja protą. Nurimęs protas, savo ruožtu, yra pagrindinė nuoseklaus mąstymo proceso sąlyga. Būdamas gamtoje, šiuo atveju – sode, ir medituodamas žmogus gali pajusti impulsą kelti kuo įvairiausius klausimus. Meditacija gali reikštis ir kaip malda, mantrų kartojimas arba kitų priimtinų technikų taikymas.

Mažai kas giedrą dieną taip ramina, kaip poilsis gryname ore. Augalai ypač sustiprina terapinį, protą „išvalantį“ meditacijos poveikį.

Nuo seno žinoma, kad gamtos ir augalų jėga pagerina fizinio, protinio ir dvasinio žmogaus „aš“ būklę. Ne veltui gydomųjų galių turintys sodai – tokie, kurie idealiai tinka dvasinėms praktikoms, – tapo viena iš landšafto dizainerių specializacijos sričių. Daugybėje botanikos sodų, tokių kaip tie, kuriuos galima aplankyti Los Andžele, Memfyje ar Pasadinoje, yra ir teminės zonos – tarkim, japoniško sodo stiliumi įveistos meditacijai skirtos teritorijos.

Gegužės 3-ioji yra meditacijos sode diena. Pasitelkęs bent krislą fantazijos bet kuris į savo vidų nevengiantis pažvelgti sodininkas gali visai nesunkiai susikurti meditacijai tinkamą lauko erdvę.

Pagrindiniai meditacijai nuteikiančio sodo principai

Meditacijai tinkamo sodo koncepciją charakterizuoja aiški, neužgrūsta erdvė, paprastos linijos, azijietiški motyvai ir bekompromisis patogumas.

Konkretūs tokio sodo elementai gali skirtis, priklausomai nuo šeimininko pomėgių ir skonio, tačiau pagrindinės idėjos esmė – natūralumas ir atvirumas. Atminkite, kad pernelyg didelė augalų ir sodo dekoracijų gausa užgožia erdvę, taigi, ir protą. Apskritai, meditacijai nuteikiančio sodo pavyzdžiu dažnai tampa konkrečios sodininkavimo praktikos, kurioms įtakos padarė Azijos kultūra.

Sodo darbai Shutterstock

Azijos kraštovaizdžiui būdinga ramuma – idealus meditacinio sodo leitmotyvas. Kita vertus, protą nuraminančia bei mąstymui palankia aplinka gali tapti ir toks sodas, kuriame vyrauja pietvakariams būdingas paprastumas arba Viduržemio jūros regiono įkvėptas ištaigingumas, pasiekiamas per gausiai vešančios augmenijos vaizdus.

Kaip sodą paversti meditacijai tinkama vieta

Pirmasis žingsnis kuriant meditacijai gryname ore tinkamą erdvę – susitvarkyti. Jeigu aplinkui pernelyg daug medžių, užstojančių saulės šviesą ir metančių šešėlį, apgenėkite jų šakas, o galbūt net praretinkite tankmę nukirsdami kelis medžius.

Turite pagalvoti ir apie vaizdą, kuris atsivers prieš akis, taip pat apie garsus, kuriuos girdėsite, atlikdami kvėpavimo pratimus.

Reikėtų pasirūpinti, kad meditacijoms skirta vieta būtų kaip nors atskirta nuo likusios lauko erdvės. Tai galima padaryti įrengiant įprastą pavėsinę arba pergolę. Susikaupimui ir kūrybai skirtą erdvę ribojanti lengva konstrukcija sustiprins ramybės pojūtį, padės lengviau sutelkti dėmesį, nes neblaškys išoriniai dirgikliai.

Kuo užpildyti meditacijai nuteikiančio sodo erdvę

Pagrindiniai elementai, sukuriantys dvasingą nuotaiką ir atskiriantys meditacijai skirtą zoną nuo kitų sodo sričių, – tai augalai, vandens telkiniai, takeliai, akmenys ir pavėsinės. Kadangi vienas iš meditacijos tikslų – išgryninti ryšį su gamta, meditaciniame sode turėtų būti penki pagrindiniai elementai: medis, žemė, vanduo, ugnis ir metalas.

Zen akmenų sodas

Žemės elementą atstoja dirva, gėlės ir akmenys. Medis – tai mediniai suoliukai, pavėsinės. Metalas – tai iš metalo pagamintos konstrukcijos, pavyzdžiui, statulėlės arba žibintai. Vanduo – tai tvenkiniai ar kitokie vandens telkiniai. Ugnis – tai laužas arba žvakės.

Reikėtų pagalvoti apie tam tikras pagrindines meditacijos dalis ir apie tai, kaip jos siejasi su penkiais išvardytais elementais. Kuriant meditacijai skirtos erdvės planą, pirmiausia reikia atsižvelgti į nuosavo sodo ypatumus ir tik tada galvoti, kokiais augalais apželdinti konkrečia vietą, kad joje ilsintis suintensyvėtų juslės, kad pavyktų susitelkti į grožį, kvapus ir judėjimą.

Tarkim, dekoratyvines žoles verta rinktis ne tik todėl, kad jas lengva auginti, bet ir dėl to, kad dvelkiant vėjui bus malonu klausytis jų šnarėjimo ir besiklausant pamažu įeiti į transą primenančią būseną. Žydintys augalai ne tik puikiai atrodo, bet ir vilioja bites bei peteliškes: stebint vabzdžių veiklą pavyks nusiraminti ir atsikratyti streso.

Norint suteikti jaukumo iš akmenų arba žvyro suformuotam takui, galima pasitelkti samanas arba kitokius pažeme slenkančius augalus.

Saldžiai kvepiantys daugiamečiai augalai ir krūmai pripildys erdvę nuostabaus aromato, taigi, suteiks meditaciniam sodui aromaterapinių galių.

Atminkite, kad įvairūs kraštovaizdžio dizaino elementai atstoja galingas gamtos jėgas. Pavyzdžiui, akmuo japoniškame sode gali simbolizuoti kalną, o smėlis – jūrą. Ypač ramina ir atpalaiduoja vandens telkiniai: ne veltui būtent vandens elementas dažnai užima centrinę vietą bet kurioje meditacijai skirtoje erdvėje.

Per vakaro meditaciją labai pagelbės ugniakuras arba žvakės, plazdančia liepsna sukursiančios dzeno praktikai tinkamą atmosferą, leidžiančią susikaupti ir nusiraminti. Beje, japoniški akmeniniai žibintai pirmiausia buvo naudojami senosiose šintoistų šventyklose. XVI a. jie persikėlė į sodus, kuriamus pasitelkus budizmo idėjas. Kaip kelią nušviečiantys objektai, žibintai buvo statomi prie arbatos namelių arba kitose vietose. Japonų kultūroje žibintai įkūnija meilę, šviesą ir apsaugą nuo pikto, o ugnis, kaip vienas iš penkių elementų, simbolizuoja motyvaciją, atkaklumą, aistrą ir troškimus.

Kad meditacijai skirtame sode atsirastų ugnies elementas, pakanka pastatyti kelis oranžinę arba raudoną šviesą skleidžiančius žibintus. Žinoma, lengviausias sprendimas – žvakės.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją