Kiekvienais metais rugsėjo–lapkričio mėnesiais daugeliui sodininkų iškyla klausimų, susijusių su šilumą mėgstančių krūmų apdengimu. Kokius krūmus reikia apdengti? Kaip geriausia tai padaryti? Į visus tokio tipo klausimus galima rasti labai paprastus atsakymus.
Kokias kultūras reikia apdengti prieš žiemą?
Krūmų, kuriuos prieš žiemą reikia apdengti, sąrašas ganėtinai trumpas. Daugelis tradiciškai mūsų soduose auginamų kultūrų palyginti gerai atlaiko žiemos šalčius.
Dekoratyviniai šalčiui jautrūs augalai:
• rožės (šiuolaikinės veislės; erškėčių ir senųjų veislių rožių dengti nereikia),
• didžialapės hortenzijos (šluotelinių ir šviesiųjų hortenzijų dengti nereikia, jas reikia tiktai apkarpyti),
• rododendrai,
• budlėjos,
• vaigelės,
• fortūno ožekšniai,
• viržiai (dekoratyvinės veislės).
Vaisius vedantys šalčiui jautrūs augalai:
• vynuogės.
O gal pakanka vien tik sniego?
Sniegas, kaip puikiai žinoma, – geriausias visų augalų apdangalas. Deja, iš pietų kilusioms, tačiau šiauriniuose regionuose augančioms kultūroms vien sniego žiemą nepakanka. Be to, kaip kartais tenka įsitikinti, pakankamai sniego gali ir nebūti.
Aišku, jeigu žiema snieginga, sniegą ne tik galima, bet ir reikia išnaudoti: užžerti juo lysves, gėlynus. Prie darbo su sniegu reikėtų stoti vos pasnigus, kol sniegas nesusigulėjęs.
Seni ir lako patikrinti šalčiui jautrių augalų apdengimo būdai
1. Apdengimas lapais
Tinkamiausiais lapais augalams apdengti laikomi ąžuolų lapai. Taigi, jei šalimais nėra jokio ąžuolo, kurio lapų būtų galima prisigrėbti, šio būdo geriau nesirinkti. Vaismedžių lapų naudoti nereikėtų.
2. Apdengimas eglišakiais
Dengti augalus eglišakiais, lygiai kaip dengti lapais, yra įprasta nuo seno, tačiau, jei netoliese nėra miškelio, kuriame augtų jaunos ir žemos (tik tokios ir ne kitokios) eglaitės, šio būdo nesirinkite. Eglišakiai, kuriais dengiami augalai, turi būti purūs, sveiki ir neapkerpėję.
PASTABA! Prieš galutinai uždengiant gėlyną agroplėvele, į vidų neprošal įdėti kokį nors nemalonaus kvapo daiktą, pavyzdžiui, skudurą, išmirkytą kreolino tirpale (10 proc.). Pelės taip pat nemėgsta amoniako ir žibalo kvapų. Įprastomis sąlygomis pelės krūmų neliečia, o kiškiai tiesiog nepasiekia jų per dangalą. Deja, užėjus badmečiui, visus svogūnėlius iš sodo suriję graužikai gali mėginti prasibrauti ir prie jaunos krūmų žievės.
3. Užbėrimas žemėmis
Augalui užberti skirtos žemės reikėtų atsinešti iš toliau nuo augalo esančios vietos. Jei nukapstysite šalia esančias žemes, suploninsite augalo šaknis per žiemą saugantį dirvos sluoksnį.
Tinkamiausiomis žemėmis laikomos durpės, puvenos.
4. Užmulčiavimas pjuvenomis
Kalbant apie šį būdą, taip pat tenka paminėti tam tikrus niuansus. Kur susiveikti pjuvenų, žinoma, nepatarinėsime, tik pasakysime, kad pjuvenos, kurių pavyktų gauti, turėtų būti sausos, švarios ir ganėtinai stambios.
Smulkios pjuvenos greitai susiguli, be to, jei rudenį daug lyja, o naktimis užeina šalnos, aplinkui augalą, palei šaknis, tuoj pat susiformuoja ledinė „apykaklė“, kurią gana sunku pašalinti. Kol ledas ištirps, gali praeiti daug laiko, taigi, augalo dalis prie šaknų gali spėti sušalti, o jeigu taip nutiktų, augalas gali žūti.
Šiuolaikiniai šalčiui jautrių augalų apdengimo būdai
Dengimas neaustine medžiaga
Tradiciškai naudojama baltos spalvos agroplėvelė, kuri nėra brangi ir gali tarnauti kelerius metus. Agroplėvelę paprasta naudoti, be to, galima kontroliuoti šilumos lygmenį, nes medžiaga gali būti įvairaus tankio (nuo 40 iki 60 g/m2).
Dengiant augalus agroplėvele būtina įsitikinti, kad medžiaga sausa ir pralaidi orui.
Reikalas tas, kad po dangalu turi susidaryti oro sluoksnis. Norint jį sukurti, prieš klojant agroplėvelę, virš augalų reikia sumontuoti karkasą. Jį galima pagaminti iš senų lentų, nupjautų medžių šakų arba metalinių atramų. Galima panaudoti ir gatavas sodininkams skirtų prekių parduotuvėse parduodamas augalams paramstyti skirtas konstrukcijas.
Darbo eiga ir instrukcijos
1 žingsnis. Augalų apkarpymas, apgenėjimas.
• Rožės: apkarpomos visų, išskyrus vijoklinių, šiuolaikinių veislių rožės.
• Raganės: apkarpomos, atsižvelgiant į grupę (tuo reikia pasidomėti atskirai).
• Didžialapės hortenzijos: šakos patrumpinamos per 2–3 pumpurus.
• Budlėjos: apkarpomos panašiai kaip rožės.
2 žingsnis. Lapų pašalinimas.
Pašalinti lapus reikia todėl, kad jie gali tapti užkrato šaltiniu arba puvimo židiniu, jei nusistovėtų pernelyg šilti ir drėgni orai.
3 žingsnis. Augalų apdorojimas.
Ypač svarbu tinkamai apdoroti vynuoges: apipurkšti 3–5 proc. stiprumo geležies sulfato tirpalu (300–500 g preparato ir 10 l vandens). Šio darbo tikslas – apsaugoti augalą nuo pelijimo ir sunaikinti ligų sukėlėjus.
4 žingsnis. Augalo pakėlimas nuo žemės.
Šis žingsnis aktualus darbuojantis su vijokliniais augalais.
Juk kai pašalinamos vynuoges, raganes arba vijoklines rožes prilaikančios konstrukcijos, augalai tiesiog nukrenta ant žemės. Per žiemą palikti jų gulėti nereikėtų.
Prieš apdengiant vijoklinius augalus, juos būtina kuo nors paremti, pavyzdžiui, nendriniais kilimėliais, eglišakiais ar kt.
5 žingsnis. Karkasų virš augalų įrengimas.
Karkasus galima pagaminti iš bet ko, kas tiktai gali atstoti atramas.
6 žingsnis. Karkasų aptraukimas agroplėvele.
Nusistovėjus šaltiems orams, paruoštus karkasus reikia aptraukti agroplėvele. Paprastai naudojamas vienas 60 g/m2 tankio medžiagos sluoksnis, bet kartais ypač vertingi augalai apdengiami dviem 40 g/m2 tankio agroplėvelės sluoksniais. Mažinant arba didinant sluoksnių skaičių patogu kontroliuoti šilumos po agroplėvele lygį.
