Draudimo bendrovė dirba dešimtyje ES šalių ir visose fiksuojami ekstremalūs klimato pokyčiai, kurie kelia susirūpinimą.
„Šiemet panaudojome 7 rizikas iš 8 galimų, kurias draudžiame. Kiekvienais metais matome, kad lūkesčiai keičiasi ir ateina pokyčių, kurių anksčiau nebūdavo. Pavyzdžiui, niekada iki šiol nebuvo tokio dalyko, kaip sniego slėgio žala. Gegužę iškrito gana didelis sniego sluoksnis ir sulaužė pasėlius. Mes to nesame matę. Taip pat suaktyvėjo šalnos ir besikeičiantys atšilimo ir atšalimo laikotarpiai, pražudantys augalus, ko ankstesniais metais nebūdavo“, – praėjusio sezono patirtimi dalinasi „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika ir sako, kad dėl šalnų draudžia tris metus, tačiau du metus teko mokėti kompensacijas ir nuostoliai buvo milžiniški.
„Regionuose, kuriuos užklupo kruša ūkininkams metai nebus patys lengviausi, nes sunaikintas visas derlius“, – dėlioja M. Rusteika ir sako, kad sodininkai įvardino dvi aktualiausias žalas – šalnos ir kruša. Nuo pastarosios jau draudžiama, tačiau drausti nuo šalnų kol kas neplanuojama. Rinka per maža. Nuo šios rizikos draudžia tik pasėlius.
Kalbant apie stichijos padarinius, kurie nebūdingi mūsų regionui, tai, kad nors Baltijos šalys kitoje klimato juostoje, tačiau čia vasaros tampa panašiomis į Italijos ar Ispanijos. Lietuviams reikia prisitaikyti prie šių sąlygų, nes augalų vegetacija skiriasi ir lietuviai labai sėkmingai tą daro. Nauja tai, kad tokių stiprių krušų nebūdavo, tačiau ateityje jų bus tik daugiau. Kitas dalykas – ypatingai stiprios liūtys ir sausros, kurios užklupo ir Vokietiją per paskutinius kelis metus.
„Prieš 16 metų, kai pradėjo veiklą, draudėme tik pagrindines 4 rizikas, tada atsirado sniego spaudimo žalos, ilgai trunkančios liūtys, kurios skiriasi nuo audros, ugnies rizika. Iki tol buvo tipinė lietuviška vasara – truputį palijo, tada kombainas pastovi, kol pradžiūna ir gali toliau kulti. Dabar taip nėra. “, – dėlioja M. Rusteika.
