Apie bute žaliuojantį ir kvapnius vaisius nokinantį apelsiną svajoja ne vienas mėgėjas sodininkauti. Iš pažiūros ši užduotis – nesudėtinga: juk į vazoną su žemėse pasėta sėkla iš suvalgyto apelsino palyginti greitai sudygsta, o po 3 savaičių akį jau džiugina žali augalo lapeliai. Taigi, įsiveisti apelsinų namuose tikrai įmanoma, ir tai pavyksta daugeliui žmonių, bet sudaiginimas – tai tik pati kelio pradžia. Būtina nepamiršti, kad patalpoje, kurioje tvyro sausas oras ir stinga šviesos, apelsinai nesijaučia komfortiškai.
Dažnai net paisant visų taisyklių, užtikrinančių apelsino žydėjimą ir vaisių mezgimą, iš sėklos išaugintas augalas derliumi pradžiugina tik po 10–20 metų. Perspektyva tiek laukti vilioja ne visus. Laimei, yra metodika, kurią pritaikę raškyti savo pačių išaugintus apelsinus galėsite kur kas greičiau. Ką reikia padaryti? Ogi įskiepyti gyvašakę (skiepūglį), paimtą iš jau derėti pradėjusio apelsino. Gyvašakes, žinoma, galima ir sodinti, kad jos įsišaknytų, bet bėda ta, kad apelsinai nelinkę lengvai išleisti šaknų.
Apelsinų skiepijimas
Apelsinus galima skiepyti į iš sėklų išaugintų apelsinų, citrinų, greipfrutų ar karčiavaisių citrinmedžių sodinukus (poskiepius).
Kaip skiepūglį (arba įskiepį) galima naudoti bet kurio derėti jau pradėjusio apelsinmedžio šakelę. Ją gauti galima oranžerijoje, iš citrusinių augalų veisėjų, atsigabenti iš kokio nors kurorto ar pan. Kuo greičiau šakelę įskiepysite (nuo tos akimirkos, kai ji buvo nupjauta), tuo daugiau šansų, kad ji gerai prigis. Beje, skiepūglį galima maždaug mėnesį laikyti šaldytuvo „nuliniame“ skyriuje, tik tą jos galą, kurį teks jungti skiepijant (pjūvio vietą), reikia apsukti drėgna vata, o visą šakelę įdėti į polietileninį maišelį. Savaitę skiepūglis išlieka gyvybingas net laikomas ne šaldytuve – vien polietileno maišelyje.
Skiepijimo metodų yra net keletas, tačiau svarbiausia – įsidėmėti kai kuriuos esminius niuansus, būtent:
• Kad dirbti būtų paprasčiau, poskiepis ir skiepūglis turėtų būti daugmaž vienodo storio, pavyzdžiui, kaip pieštukas.
• Pageidautina, kad poskiepis skiepijimo momentu būtų aktyvaus augimo stadijoje.
• Proceso reikėtų pasistengti neužtęsti – darbuotis greitai ir tiksliai.
• Pjauti reikia iš anksto pasiruoštu aštriu, geriausia – specialiu, peiliu.
Patogiausia apelsiną skiepyti suduriant poskiepį ir įskiepį (kopuliavimas). Šitai atliekant abi dalis (poskiepį ir įskiepį) reikia nupjaunami įstrižai vienodo ilgio pjūviais, o tada tiksliai sujungti, suglaudžiant taip, kad sutaptų brazdai. Sudūrimo vietą reikia tvirtai apsukti izoliacine arba specialia juosta, kad skiepūglis nepasislinktų. Galiausiai ant augalo reikia užmauti polietileninį maišelį ir jo kraštą apsukti aplink vazoną, kad viduje susidarytų padidintos drėgmės sąlygos. Įskiepytą augalą būtina laikyti gerai apšviestoje ir šiltoje (optimali temperatūra – 20–30 laipsnių) vietoje, bet tik ne tokioje, kurią pasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Praėjus trims savaitėms maišelį galima nuimti, o dar po dviejų savaičių – nulupti juostą, kuria sutvirtinote sudūrimą. Jei skiepas nepajuodavęs, galite manyti, kad darbas pavyko.
Puikiai įvaldžius skiepijimo metodiką, į tą patį apelsino sodinuką galima drąsiai skiepyti skirtingų apelsinų veislių, taip pat kitų citrusinių augalų šakeles. Taip augalą pavyks paversti ant vieno medžio įvestu sodu. Pavyzdžiui į apelsininį citrinmedį gali pavykti įskiepyti net porą dešimčių įvairių veislių citrusinių augalų: apelsiną, citriną, mandariną, vaistinį, smulkiavaisį, karčiavaisį citrinmedžius, greipfrutą ir kt.
Apelsino apdulkinimas
Apelsino skiepas gali pražysti net tais pačiais metais, nors paprastai 2–3 metus tenka palaukti. Pavasario pradžioje apelsinmedis gali apsipilti baltais kvapniais žiedeliais. Užsiimti jų apdulkinimu, tiesą sakant, nėra jokios būtinybės, kadangi apelsinai – savidulkiai augalai. Vis dėlto tuo laikotarpiu patalpoje turėtų laikytis ne aukštesnė kaip 25–27 laipsnių temperatūra, kadangi aukštesnėje temperatūroje žiedadulkės tampa sterilios.
Jeigu medelis ne ypač lapotas, dalį užmegztų vaisių geriau pašalinti. Kad apelsinai tinkamai noktų, vienam vaisiui turėtų tekti 15–20 lapų. Ant namuose augančio apelsino vaisiai noksta 8–10 mėnesių.
Bute auginti tinkamiausios apelsinų veislės
„Washington Navel“ (sinonimai: „Bahia“, „Warren“, „Washington Foyos“, „Washington Navel SG“, „Washington Parent“)
Tai populiariausia greitai vaisius brandinančių apelsinų rūšis. Ji buvo išvesta 1800–1810 metais Brazilijoje, kaip Baijos valstijoje įvykusi veislės „Seleta“ mutacija. Šios veislės apelsinai išsiskiria unikalia forma. Apelsinai išauga gana stambūs: jų svoris gali siekti 300 gramų. Vaisių minkštimas sultingas, oranžinės spalvos, rūgščiai saldaus skonio.
„Hamlin“ veislė kildinama iš sodinuko, dar 1879-aisiais išaugusio tokiam Floridoje gyvenusiam piliečiui priklausiusiame sode. Jo pavardė buvo Hamlinas, todėl ir veislės pavadinimas atitinkamas.
„Hamlin“ veislės apelsinai yra apvalūs, kiek suplokštėję ties abiem galais, o sveria – iki 200 gramų. Minkštimas sultingas, oranžinės spalvos, rūgščiai saldaus skonio.
