Taip pat svarbu žinoti, kad bulvės mėgsta lengvą arba smėlingą priemolį. Jei žemė akmenuota, bulvės dera prastai, gumbai išauga deformuoti. Ši kultūra ypač reikli dirvos derlingumui.
Kodėl bulvių vagas reikia paruošti iš anksto
Vienas bulvės krūmas per vasarą pasisavina maždaug 100 gramų kalio, 20 gramų fosforo ir 50 gramų azoto. Visi šie komponentai turi būti grynojo pavidalo. Vis dėlto tręšti bulves reikia daug gausiau, kadangi dalis būtinųjų medžiagų augalo nepasiekia: dalį naudingų makro ir mikroelementų nugvelbia piktžolės, o dalis ištirpsta dirvoje ir išgaruoja su drėgme. Štai kodėl bulvėms skirtą plotą reikia patręšit azoto ir kalio trąšomis – mineralinėmis arba organinėmis.
Organinės trąšos paprastai beriamos, kai rudenį sukasama žemė: tada iki pavasario visa, kas naudinga, jos atiduoda dirvai. Pavasarį žemė tik perkasama ir nebetręšiama. Jeigu trąšų nebuvo daug, komposto arba puvenų ir pelenų beriama tiesiog į duobes.
Kuo ir kaip tręšti dirvą
Pirmiausia, reikia atsikratyti piktžolių, o tada žemę, kurioje pavasarį bus sodinamos bulvės, būtina pagerinti 5 kilogramais humuso (komposto arba perpuvusio mėšlo, žaliųjų trąšų, tik jokiu būdu ne šviežio mėšlo), 2 šaukštais dvigubo superfosfato ir apypilniu šaukštu kalio sulfato. Visos nurodytos dozės numatytos kvadratiniam metrui dirvos.
Bulvės puikiai reaguoja į pelenus: jų reikia berti tiek, kad kvadratiniam metrui žemės tektų 300 gramų.
Patręštą dirvą reikia perkasti. Kastuvu iškeltos ir apverstos žemės trupinti nereikia, kad per žiemą žūtų kuo daugiau joje tūnančių kenkėjų, įskaitant ir kolorado vabalus.
Tręšiant dirvą rudenį, svarbu turėti omeny, kad pernelyg didelės organinių trąšų dozės pailgina vegetacinį bulvių laikotarpį ir gumbų subrendimo terminą. Todėl jei tręšdami persistengsite, gali nutikti ir taip, kad ankstyvųjų veislių bulves teks kasti tuo pačiu metu kaip ir vėlyvesnių, pasodintų į organinėmis trąšomis nepertręštą dirvą. Taip pat atminkite, kad padauginus organinių trąšų, padidėja tikimybė, kad bulvėse bus daug nitratų.
