Rūšys parinktos taip, kad „uždengtų“ visą sezoną – nuo ankstyviausių iki vėlyviausių uogų.
„Turime savo nuolatinius pirkėjus ir prekybines vietas, kuriose patys prekiaujame. Vyras važiuoja su sūnumi, aš su dukra. Tai pamario regionas“, – pasakoja Snieguolė Stakvilionė.
Pačios ankstyviausios uogos gegužę ir nuo birželio 10 d tenka samdyti 5-6 žmones, kad spėtų skinti derlių, kurį pardavinėja šeima.
Skinti derlių stengiamasi vakarais, tik piko metu ir rytais.
Dainius Stakvilionis sako, kad atsirinkti veisles, kurios komerciškai pasiteisina, užtruko apie 10 metų. Naudoja ir lietinimo sistemas, nes tada galima pasiekti, kad uogos būtų saldesnės. Žemėje nuolat matuojamas vandens kiekis, naudojamos biologinės trąšos, stovi keli aviliai. Tai gerina uogų skonį.
„Džiaugiamės, kad mus giria klientai, tai duoda jėgų auginti toliau“, – juokauja šeimininkė.
Dainius prisipažįsta, kad viena didžiausių problemų – paukščiai. Jiems baidyti naudoja aitvarus. Šiemet įdiegė naujovę – garsinį signalą – kai signalizacija užfiksuoja paukščius, per garsiakalbius paleidžiamas plėšraus paukščio balso įrašas. Tai efektyvu.
Tautvydas Gurskas, Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas, sako, kad iki derliaus pardavimo dar reikia nueiti ilgą kelią.
„Skynimas pats lengviausias darbas. Reikia iš karto galvoti, kas skins, ar galima tai automatizuoti, kaip atvėsinsi ir kaip parduosi. Pirmas darbas įkurti ūkį, antras užauginti uogas, trečias, pats sunkiausias, realizuoti produkciją. Aš dabar labai daug dirbu, skambinėju, ieškau pažinčių, kad galėčiau parduoti uogas. Ypatingai sudėtinga jei uoga nelabai žinoma, pavyzdžiui, amelankiai“, – niuansus aiškina T. Gurskas ir įvardina klasikinį atvejį, kaip žmonės sugalvoja mestis į ūkininkavimą.
Per televizijos ar radijo laidą jie išgirsta, kad, pavyzdžiui, braškių kilogramą galima parduoti už 4-5 eurus, o hektare uogų užauga 10 tonų, Tiesiog padaugina šiuos skaičius ir nusprendžia, kad čia aukso kasyklos, nes eiliniame darbe per metus uždirba dvigubai mažiau.
„Mūsų asociacijoje daug žmonių, kurie turi sodybas ir šalia darbo ar verslo pasodino aviečių ar braškių plantaciją. Parduoda uogas ir gauna papildomas pajamas. Tačiau tai plotas iki 10 arų. Tada tai malonumas, kuris nesikerta su rutina ar darbu. Tačiau jei plotas 50 arų ar daugiau, tai jau kasdienis sunkus darbas nuo 5 ryto. Pavyzdžiui, dabar palijo, uogos pūva ir skinant reikia žiūrėti, kad nebūtų sugedusių. Jei daug lietaus, pakinta net uogų skonis ir jas parduoti sunku“, – dėsto T. Gurskas ir siūlo norinčiam pradėti ūkininkauti sodinti ne daugiau, kaip 10 arų ir pažiūrėti, ar ši veikla patinka.
Kitas variantas – jei labai patinka ūkininkauti, sodinkite hektarą ir į jį eikite kaip į darbą nuo 8 ryto. Tada bus puikios uogos ir galima uždirbti.
Žmonės, kurie uogų nori kaip papildomo pajamų šaltinio, turi įvertinti tai, kad kai uogos sirpsta, turi būti lauke, kitaip prarasi derlių ir viso sezono įdirbį.
„Jeigu jau ryžotės ir pradedate ūkininkauti, renkantis vietą plantacijai reikia įvertinti daugybę dalykų. Kokia vieta, kiek važiuoti žvyrkeliu, kokia ir kam auginti tinkanti žemė, ar toli didmiestis“, – sako T. Gurskas.
