„Pradžioje turime įvertinti padėti. Net jei per sklypą perkritimas 12 laipsnių, pagal Statybų reglamentą, šio sklypo savininkas turi savo sklype surinkti visą vandenį, kad jis nepatektų pas kaimynus. Tai galima padaryti lietaus vandenį nuvedant į šulinį ar paliekant jį sklype. Paprastai abu šie metodai kombinuojami. Jei plot mažai, planuojamos atraminės sienelės, formuojami šlaitai. Nors šiam būdui teikiamas prioritetas, tačiau ne visada pavyksta tai pritaikyti savo sklype“, – niuansus aiškina Vaiva Marozienė, landšafto dizainerė.
Ji paaiškina ir kas yra šlaitavimas. Paprastai kalbant, tai terasų formavimas ir tam, kad vanduo, tekėdamas jomis, neįsibėgėtų, terasos daromos trijų metrų aukščio. Galima ir mažiau, nes jei bus penki metrai aukščio, vandens srautas jau įsibėgės. Formuojama taip, kad vanduo eitų nuo namo ir pačios terasos nuolydis būtų į šlaitą, o ne nuo jo.
„Milžinišką darbą stabdant vandenį atlieka žolė, krūmai ir kiti augalai, kurie pristabdo vandens srautą. Dažnai žmonės, kai terasos vos tik suformuotos ir neapželdintos, išsigąsta, jog ten stovi vanduo. Tačiau to nelieka sustiprėjus žolei“, – aiškina V. Marozienė.
Ji sako, kad 45 laipsniai ta nuolydžio riba, kai dar įmanoma šlaitą formuoti be papildomų sutvirtinimo priemonių. Problema, kad kuo lėkštesnis šlaitas, tuo lengviau padaryti keteras ir prižiūrėti sklypą.
Kokios medžiagos ir kaip naudojamos formuojant šlaitus – plačiau videoreportaže.
